Štai tokioje šarmų ir rūgščių pusiausvyroje vystosi šiaulietiškas miesto folkloras – iškeldamas savo kvailius ir sumenkindamas genijus. Visa tai, ką čia išgirsite, nėra visiška tiesa, tačiau ir ne melas.
1. Šiaulietis niekada neskirs pasimatymo centriniame miesto parke prie apžvalgos rato ar centrinėje miesto aikštėje.
Tikram šiauliečiui šventa vieta pasimatymams – prie „Gaidžio“. Tiesa, „Gaidys“ jau turi konkurentą. Tai džiovintų vaisių kioskelis prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“ .
2. Tikras šiaulietis emigruos, jei tik staiga paaiškės, kad Saulės mūšis buvo ne prie Šiaulių, o prie Pakruojo ar Joniškio.
Emigracija šiauliečiui yra ne tik išvykimas dirbti į Airiją ar Čikagą, bet ir išvyka į Rygą, Varšuvą arba Vilnių. Tik Panevėžys – jau ne užsienis.
3. Tikras šiaulietis taip ir negali apsispręsti, ar Šiauliai yra saulės, ar dviračių miestas.
97 procentai dviratininkų mieste nežino, kodėl Šiauliai kadaise pradėti vadinti dviračių miestu. Dauguma įsitikinę, jog dėl to kalta dviračių gamykla. Beveik tiek pat šiauliečių neįsivaizduoja, kad prieš dešimtmetį už garbę vadintis Saulės miestu buvo paklota kone ketvirtis milijono litų. Tik miesto svečiai Šiauliuose aiškiai mato, kad ir dviračių, ir saulės čia visada trūksta.
4. Tikras šiaulietis niekada neatsisakys padėti turistui, ieškančiam Kryžių kalno, nes Šiauliai ir yra miestas prie Kryžių kalno.
Dažniausiai autobuso į Joniškį vairuotojas stotelėje balsu praneša: „Kryžių kalnas“. Taip nedaroma jokioje kitoje stotelėje. Pusė autobuso išlipa. Tikras šiaulietis per gyvenimą turi nors kartą aplankyti Kryžių kalną kaip musulmonas Meką, net jei į bažnyčią sekmadieniais jis nevaikšto.
5. Tikras šiaulietis policininkas tarnybos metu niekada neis į centrinę miesto turgavietę, nes taip gali išbaidyti kontrabandinių cigarečių prekeivius.
Neis, nes tai gali pakenkti operatyviai kovojant su šia valstybės finansinę kraujotaką stingdančia votimi. Ši kova net labai įnirtingai vyksta dešimtmečiais.
6. Tikras šiaulietis niekada neis į koncertą, jei nedainuoja Virgis Stakėnas arba Gytis Paškevičius.
Tai nieko nesako apie šiauliečių muzikinį skonį. Šie atlikėjai tiesiog savi vyrukai. Tokiu dar laikomas ir Samas – Saulius Urbonavičius iš „BIX“.
7. Tikras šiaulietis niekada nepuls mušti savo artimo už dyką ir neduos į snukį šiaip sau.
Šiauliuose klesti tarmių mišrainė, miestas palyginti tolerantiškas bet kokiai šnekai. Čia didelis kaimas su neišvešėjusiu nacionalizmu, kur nerasi lietuviško šovinizmo, būdingo Kauno patriotams. Neaptiksi antilenkiškų nuotaikų. Negaji ir antirusiška dvasia, nes čia okupacijos metais gyveno lakūnai, o ne mažaraščiai pėstininkai ar trenkti rusų desantininkai.
Lakūnų Šiauliuose gausu ir dabar. Tai už ką mušti nepažįstamą praeivį? Gal dėl to, kad eina gatve ir šypsosi lyg nesveikas?
8. Prieš keletą metų buvo galima drąsiai sakyti, kad tikras šiaulietis niekada nevažiuos linksmintis į Pietinį.
Tačiau gyvenimas gerėja – dabar ten galima rasti ir didžiausią pramogų traukos centrą, ir maldos namus. Tiesa, tai nereiškia, kad tamsiame Pietinio skersgatvyje kas nors nepaprašys cigaretės.
9. Tikras šiaulietis niekada nesidžiaugs švente šimtu procentų be šventinės eisenos.
Tebūnie fejerverkai – tai tik pinigai į orą. Tebūnie pasaulinės žvaigždės koncertas – ar savų neturim?! Todėl yra tik vienas dalykas, be kurio neįsivaizduojama jokia tikra Šiaulių šventė. Tai paradas, dar vadinamas šventine eisena.
10. Pats tikriausias šiaulietis iš didžiosios „Š“ raidės niekada nelaužo tradicijų, todėl Naujuosius metus švenčia prie televizoriaus, o vidurnaktį išeina į gatvę, susikiša rankas į kišenes ir stebi fejerverkus.
Vėliau, sėdėdamas ant patogios sofos, prie kokio seno gero ir visiems gerai žinomo filmo gurkšnoja kokį netaurų gėrimą. Ši tradicija yra labiausiai puoselėjama iš visų.
