„Nesakyčiau, kad santykiai blogi. Iš mūsų pusės niekas nepasikeitė – Lenkija lieka svarbus kaimynas. Tačiau iš tikrųjų Lenkijoje apie Lietuvą dabar kalbama kitaip“, – sakė A.Kubilius interviu dienraščiui „Gazeta Wyborcza“.
Ministras pirmininkas sakė, kad jį stebina Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimai, esą Lietuva nuvylė Lenkiją.
„Tai stebina. Gal prasideda naujas mūsų santykių įstojus į ES ir NATO etapas. Lenkija yra didelė šalis ir todėl keičia požiūrį į kaimynus? Mes stengiamės atlikti visus namų darbus lenkų mažumos atžvilgiu, tačiau kaimynų santykiams reikia kantrybės“, – kalbėjo Lietuvos premjeras.
„Mūsų santykiai svarbesni nei kai kurių ministrų arba net premjero nuomonė“, – pridūrė A.Kubilius.
Komentuodamas Lenkijos priekaištus dėl tautinės mažumos teisių, A.Kubilius sakė, kad ir Lietuva gali skųstis dėl to, jog iki šiol nėra Antano Baranausko gatvės Seinuose arba dėl paminklo Beržnikuose, kuris įamžinantis Paneriuose nužudytus lenkus, yra arti lietuvių kapinių, žuvusių per kovas su lenkais 1920 metais.
Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad „sunku suprasti priekaištus“ dėl lenkų švietimo, nes Lietuvoje, be daugelio lenkiškų mokyklų, veikia lenkų universitetas.
„Jeigu kalbame apie vadinamąsias etnines mokyklas, tose, kurios veikia Lenkijoje, vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje proporcija yra 95 proc.(lenkų kalba) ir tik 5 proc. – lietuvių“, – sakė A.Kubilius.
Premjeras žadėjo, kad Vyriausybė stengsis ištaisyti klaidas dėl lėto žemės grąžinimo Vilniaus krašte.
A.Kubilius taip pat sakė, kad jo vadovaujama centro ir dešiniųjų Vyriausybė buvo pirmoji, kuri pasiūlė Seimui įteisinti lenkiškas raides dokumentuose.
„Buvome pirmoji Vyriausybė, kuri po 15 metų diskusijų ir pažadų pateikė Seimui balandį įstatymo projektą šiai problemai spręsti. Tačiau jo nepalaikė dauguma. Konstitucinis Teismas pareiškė, jog visas pavardes reikia rašyti lietuviškai. Ir dabar toliau belieka bandyti parstumti šį įstatymą arba pasinaudoti latvišku sprendimu“, – sakė A.Kubilius.
Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad „sunku suprasti priekaištus“ dėl lenkų švietimo, nes Lietuvoje, be daugelio lenkiškų mokyklų, veikia lenkų universitetas.
„Pavardė – tai ne kalbos, o tapatybės problema. Tačiau kartais nelengva spręsti problemą, kai ją supa tiek emocijų. Suprantu lenkų jautrumą, susijusį su raide w. Apsiginkluokime kantrybe ir diskutuokime toliau“, – sakė A.Kubilius.
Lietuvos premjeras taip pat pabrėžė, kad aštuonerius metus anksčiau Lietuvos valdžioje buvo socialdemokratai ir „nieko nedarė pavardžių klausimu, o aštrių pokalbių su Varšuva iš viso nebuvo“.
Anot A.Kubiliaus, istorija visada atlieka svarbų vaidmenį abiejose pusėse, tačiau ne tai svarbiausia palaikant santykius su Lenkija.
A.Kubilius sakė savo kolegai Lenkijoje Donaldui Tuskui pasiūlęs susitikimus jautriose vietovėse – Suvalkų regione Lenkijoje ir Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose Lietuvoje. Šis kvietimas iki šiol išliko.
„Esu atviras ne tik gestams, bet ir rimtesniems žingsniams. Tačiau kartais dialogui trukdo didelės šalies spaudimas“, – sakė A.Kubilius.
„Manau, kad Vilnijoje gyvenusių lenkų ir žydų istorinis ir kultūrinis palikimas – tai Lietuvos turtas. Tačiau Vilnijos gyventojai gyvena XXI amžiuje ir regiono vystymasis yra labai svarbi problema. Per daug sutelkiant dėmesį į pavardes arba gatvių pavadinimus atitolstame mes nuo svarbiausio tikslo – regiono išvystymo“, – pabrėžė A.Kubilius.
