Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didinama parama tautinių mažumų moksleiviams, keliami lietuvių kalbos reikalavimai mokytojams

Rašymo priemonės
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Moksleiviai.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įgyvendindama naująjį Švietimo įstatymą, Vyriausybė nusprendė padidinti finansavimą tautinių mažumų mokyklų mokiniams ir kelti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimus pedagogams.

Trečiadienio Vyriausybės posėdyje nuspręsta, kad prie tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokinių krepšelių bus mokamas nebe 15 proc., o 20 proc. priedas.

Nuo šio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose įvedamos papildomos lietuvių kalbos pamokos, kad moksleiviai pasirengtų nuo 2013 metų laikyti visiems abiturientams vienodą valstybinės kalbos egzaminą.

„Pakeitimai leis finansuoti papildomą lietuvių kalbos mokymą mokyklose tautinių mažumų kalba“, – teigiama Švietimo ir mokslo ministerijos pažymoje.

„Mokytojai, mokiniai ir jų tėvai neturi pagrindo nerimauti dėl naujų lietuvių kalbos mokymo programų mokyklose tautinių mažumų kalba. Mokytojams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, pasirengti naujoms ugdymo programoms ir už savo darbą gauti deramą atlygį“, – vėliau išplatintame pranešime spaudai sakė ministras Gintaras Steponavičius.

Vyriausybė taip pat nusprendė kelti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimus tautinių mažumų mokyklų pedagogams.

Šiuo metu valstybine kalba mokantys mokytojai privalo turėti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, tačiau dalis tautinių mažumų mokyklų mokytojų turi antrąją, kadangi moko ne lietuvių kalba.

Įstatymu nustačius, jog Lietuvos istorija, geografija ir pilietiškumo ugdymo pagrindai tautinių mažumų mokyklose turi būti dėstomi lietuviškai, iš šių dalykų mokytojų bus reikalaujama turėti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. Įgyti kategoriją nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2012 metų rugpjūčio 31 dienos.

Lietuvos Seimas pavasario sesijoje priėmė naują Švietimo įstatymą, kuriuo šiek tiek plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir numatyta po dvejų metų suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą.

Lietuvos pareigūnai sako, kad iki šiol lenkiškose mokyklose 90 proc. dalykų dėstoma lenkiškai, nors Europos standartai numato, kad valstybine kalba dėstoma apie 40 proc. dalykų.

Tikimasi, kad naujosios nuostatos leis tautinėms mažumoms geriau išmokti valstybinę kalbą.

„Daugiausia laimės vaikai, kurie gerai išmokę lietuvių kalbą galės sėkmingiau stoti į aukštąsias mokyklas ir siekti karjeros Lietuvoje“, – trečiadienį sakė ministras.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojęs naujos redakcijos Švietimo įstatymas numato, kad lietuvių kalbos dalykas yra sudedamoji ugdymo programos dalis, jai mokyti skiriama ne mažiau laiko kaip gimtajai kalbai. Priešmokyklinio ugdymo programoje lietuvių kalbai skiriama ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę, o pirmose – dvyliktose klasėse prisideda nuo 0,5 iki 2 papildomų lietuvių kalbos pamokų per savaitę.

Lietuvos lenkų politikai naujas Švietimo įstatymo nuostatas kritikavo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min