Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didžiausia dirvožemio tarša Klaipėdoje – netoli jūrų uosto

 Aplinkos monitoringo išvados parodė, kad Klaipėdoje ne tik triukšmas viršija leistiną normą, kai kur yra užterštas dirvožemis, bet prasta ir miesto želdinių padėtis.
„15 minučių“/Egidijaus Jankausko nuotr. / Aplinkos monitoringo išvados parodė, kad Klaipėdoje triukšmas viršija leistiną normą, kai kur yra užterštas dirvožemis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klaipėdos savivaldybė pateikė praėjusių metų aplinkos stebėsenos rezultatų apžvalgą, kurioje nurodomi, kiek yra užterštas oras, dirvožemis bei kiti rodikliai.

Šiuo metu Klaipėdos mieste stebėsena vykdoma pagal programą 2007-2011 metams. 2010 metais buvo atliekami triukšmo matavimai, dirvožemio taršos tyrimai, analizuojami vandens telkinių hidrogeocheminiai bei hidrobiologiniai rodikliai. Išsamius monitoringo rezultatus ir ataskaitas visi besidomintys gali rasti internete adresu www.monitor.ku.lt.

Triukšmas

Triukšmas – tai viena iš fizinės taršos formų, kuri veikia gyvenamąją aplinką ir gali būti kenksminga žmonių sveikatai. Triukšmo matavimai atliekami 42 taškuose tris kartus per parą pavasario, vasaros ir rudens sezonais. Matuojamas ekvivalentinis ir maksimalus garso lygis prie gatvių, gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo įstaigų, ligoninių, pramonės ir uosto objektų.

Ekvivalentinis garso lygis neviršijo didžiausio leidžiamo lygio, tuo tarpu vidutinis maksimalus garso lygis viršijo didžiausią leidžiamą lygį vidutiniškai 3–9 decibelais. Kaip ir 2009 m., kiek didesnės ekvivalentinio bei maksimalaus garso lygio reikšmės buvo išmatuotos rudens sezono metu. Pagrindinis triukšmo šaltinis – autotransportas ir aplinkos foninis triukšmas, kai kuriais atvejais – gatvės remonto, statybų, uosto krovos darbai.

Dirvožemio stebėsena

Technogeninė tarša kaupiasi viršutiniame dirvožemio sluoksnyje ir vandens telkinių dugno nuosėdose. Teršalai čia patenka su nuotekomis ir krituliais, ir atspindi priežemio oro, kuriuo kvėpuojame, kokybę. Be to, dirvožemyje susikaupę toksiniai junginiai gali patekti į žmogaus organizmą ir sukelti sveikatos sutrikimus. Pagrindiniai dirvožemyje randami teršalai yra sunkieji metalai ir mineraliniai angliavandeniliai.

Dirvožemio taršos tyrimų metu yra vertinamas užterštumas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais įvairios paskirties teritorijose. 2010 metais dirvožemio užterštumas buvo tiriamas miesto švietimo, mokslo ir sveikatos apsaugos įstaigų ir rekreacinėse teritorijose. Kaip „leistinai užteršti“ įvertinta 81 proc. tyrimo taškų, 14 proc. nustatytas „vidutinio   pavojingumo“ taršos lygis, 3 proc. – „pavojingo“, 1 proc. – „ypač pavojingo“.

Lyginant su ankstesnių tyrimų, atliktų 2006–2007 metais, rezultatais buvo pastebėta, kad 66 proc. tyrimo vietų užterštumo laipsnis išliko tas pats kaip ir prieš 3–4 metus, 29 proc. vietų jis pagerėjo ir 5 proc. – tapo pavojingesnis. Didžiausia dirvožemio tarša nustatyta teritorijose, esančiose netoli uosto.

Paviršiniai vandens telkiniai

Klaipėdos mieste yra nemažai nedidelių paviršinio vandens telkinių, kurių dauguma – dirbtiniai. Tai miesto gyventojams labai svarbūs traukos objektai, kurių estetinis ir rekreacinis vaidmuo glaudžiai susijęs su vandens kokybe. Pagal stebėsenos programą duomenys apie vandens kokybę šešiuose vandens telkiniuose yra renkami kas tris metus, o keturiuose – kasmet.

2010 metais hidrogeocheminiai ir hidrobiologiniai rodikliai (vandens temperatūra, fosforo ir azoto junginių koncentracijos, vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija, pH, bakterioplanktonas, fitoplanktonas, zooplanktonas) buvo tiriami Mumlaukio (Aulaukio) ežere, Trinyčių tvenkinyje, Vilhelmo kanale ir Danės upėje aukščiau Klaipėdos.

Pagrindinių maistmedžiagių – azoto ir fosforo junginių – koncentracija vandens telkiniuose yra susijusi su biologiniais procesais, todėl didžiausia paprastai būna šaltuoju metų laikotarpiu, o mažiausia – vasarą, kuomet maistmedžiages savo augimui intensyviai naudoja planktono dumbliai ir vandens augalai. Remiantis stebėsenos duomenimis, vandens telkinių būklė pagal šiuos rodiklius gali būti vertinama kaip vidutinė. Reikšmingų vandens kokybės parametrų pokyčių, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, pastebėta nebuvo.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min