Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas Vygaudas Ušackas vakar pareiškė, kad dėl planuojamo drastiško lėšų karpymo Lietuva turės mažinti savo atstovybių tinklą užsienyje, o diplomatinės tarnybos laukia reformos. Ketinama dažniau vykdyti diplomatų rotaciją ir atsisakyti ambasadorių ypatingiems pavedimams pareigybių.
Nukentėtų valstybė ir piliečiai
Neišvengiamos diržų veržimosi priemonės įvardytos ministro laiške mūsų krašto diplomatams. Jame perspėjama, kad 2010 metais numatomas biudžeto asignavimų mažinimas taps rimtu iššūkiu Lietuvos diplomatijai. „Alternatyvos, be kita ko, numato URM funkcijų ir padalinių peržiūrą, atstovybių tinklo ir darbuotojų skaičiaus mažinimą. Noriu perspėti visus diplomatus ir valstybės tarnautojus, ypač tuos, kuriems 2010-aisiais sueis treji ar daugiau metų nuo rotacijos pradžios, kad dėl taupymo į ministeriją gali tekti grįžti gerokai anksčiau nei numatyta", – rašoma V.Ušacko laiške.
Finansų ministerija pasiūlė kitąmet URM skirti perpus mažiau lėšų nei šiemet – pateiktame projekte figūruoja 110 mln. litų suma. URM prašo ją padidinti bent iki 158,8 mln. litų.
„Drastiškai sumažinus finansavimą būtų pakirsti Lietuvos gebėjimai ginti Lietuvos piliečių, įmonių, organizacijų ir pačios valstybės ekonominius, politinius ir konsulinius interesus. Užsienio politika negali būti matuojama vien buhalteriškai, kitaip nebūtume nei Europos Sąjungos, nei NATO nariai", – sakė V.Ušackas.
Neoficialiais duomenimis, URM ketina uždaryti konsulatus Valensijoje (Ispanija), Sovetske (Rusija), Seinuose (Lenkija), Lietuvos ambasados Vokietijoje Bonos skyrių, ambasados Vengrijoje diplomatinį biurą Belgrade (Serbija).
Sieksime neuždaryti ambasadų valstybių sostinėse, nes tai turėtų neigiamą poveikį Lietuvos piliečių interesų gynybai ir neigiamų politinių pasekmių dvišaliams santykiams. Bet kai kuriose atstovybėse paliksime tik po vieną ar du žmones, – sakė V.Ušackas.
„Tai nėra gąsdinantis ar aliarminis tonas, tik noriu atkreipti dėmesį į situaciją. Nepamirškime, kad Lietuvos verslo interesai plečiasi, o diplomatiniai antpečiai būtini ir daugelyje valstybių, kuriose mūsų šalis nėra atstovaujama", – vakar LŽ sakė V.Ušackas. Jo teigimu, naujų rinkų aktyviai dairomasi Nigerijoje, Libijoje, Indijoje, Vidurinės Azijos valstybėse. „Diplomatija yra pirmoji gynybos linija, kuri ne visada matoma, tačiau be galo svarbi", – tikino ministras.
Jis patvirtino, kad URM, net ir gavusi prašomus 159 mln. litų, būtų priversta uždaryti apie šešias atstovybes, o palikus dabar numatomą finansavimą gali tekti uždaryti net iki 20 atstovybių.
Degins lašinukus
„Sieksime neuždaryti ambasadų valstybių sostinėse, nes tai turėtų neigiamą poveikį Lietuvos piliečių interesų gynybai ir neigiamų politinių pasekmių dvišaliams santykiams. Bet kai kuriose atstovybėse paliksime tik po vieną ar du žmones", – sakė V.Ušackas.
Drauge ministras tiki, kad finansinis sukrėtimas suteiks diplomatinei tarnybai atsinaujinimo galimybę. „Be kita ko, prašysiu supratimo iš pensinio amžiaus darbuotojų, diplomatams dažniau gali tekti pasinaudoti galimybe sustabdyti diplomatinės tarnybos sutartį ir grįžti į ją po kelerių metų. Ten, kur įmanoma, ambasadorių rezidencijos bus perkeliamos į ambasadų patalpas", – vardijo jis.
Ministras taip pat žada teikti įstatymo projektą, kad diplomatas, du kartus atsisakęs vykti į tarnybą užsienyje, būtų atleidžiamas iš tarnybos.
„Tikrai deginsime lašinukus. Bus ir sisteminių, ir laikinų pokyčių, tačiau yra ir ribos, kurių peržengti nevalia", – pažymėjo V.Ušackas.
Atkurti būtų nelengva
LŽ kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius teigė taip pat matantis ne vieną alternatyvą, kaip diplomatinei tarnybai derėtų reaguoti į sunkmetį, tačiau pabrėžė, kad ambasadų jokiu būdu uždarinėti nereikia. „Labai svarbu išlaikyti plazdančią vėliavą", – sakė jis. Anot parlamentaro, akivaizdu, jog taupiau būtų ne uždarinėti ambasadas, o palikti jose minimalų diplomatinį ir techninį personalą. „Krizės praeina, o mums vėliau reikės iš naujo atstovybes atidarinėti, ieškoti naujų patalpų, – tikino P.Auštrevičius. – Svarbiausia, tokiais atvejais prarandami diplomatiniai, ekonominiai ryšiai, kuriuos atkurti nėra lengva."
Seimo narys sutiko, kad sunkmetis – gera proga apvalyti esą pernelyg išsiplėtusią, dažnai neracionalią sistemą. „Tai proga apsivalyti ir viduje, ir išorėje, nes diplomatinė tarnyba plėtėsi labai smarkiai ir toli gražu ne visi sprendimai yra nepriekaištingi", – tvirtino P.Auštrevičius.
Lietuva turi 59 diplomatines atstovybes, iš jų – 42 ambasados, 6 generaliniai konsulatai, 3 konsulatai, 7 atstovybės prie tarptautinių organizacijų ir viena speciali misija Afganistane.
