15min.lt skaitytojai pasakojo, kad sekmadienį, atslūgus D.Kedžio gerbėjų miniai, galėję pagaliau prieiti prie kapo ir padėti gėlių. Smalsuoliai prie kapo užtrukdavo keliolika minučių: uždegdavo žvakių, padėdavo gėlių, persižegnodavo, smalsiai skaitydavo vainikų juostų užrašus, kuriuose D.Kedys vadinamas didvyriu, herojumi, kovotoju su pedofilais ir pan.
Tuo tarpu „Kauno diena“ rašo, kad žmonės į Jonučių kapines sekmadienį vyko ne tik iš Garliavos ir Kauno. Gėlių ir žvakių jūra toliau augo.
Laikraštis pabrėžia, kad daugeliui apsilankiusiųjų kapinėse D.Kedys dar iki savo mirties buvo tapęs kovotojo simboliu.
Stabtelėję prie kapo dažnas sukalba maldą ar bent tylos minute pagerbia mirusiojo atminimą. Baltais gėlių žiedais nuklotą žemės kauburėlį ir link jo vedančias vainikų bei žvakių virtines iš tolo pastebi visi atvykusieji į kapines. D.Kedžio amžinojo poilsio vieta – vos už keliasdešimties metrų nuo pagrindinio įėjimo.
„Taip, tikras mūsų didvyris. Kovotojas“, – atidžiai vieną po kito apžiūrėdama išstatytus keliasdešimt laidotuvių vainikų ant gedulo juostų užrašytoms mintims pritarė garbaus amžiaus moteris.
Iš ten atvykstančiųjų nė vienam neberūpi teisėsaugos pareigūnų įtarimai, esą D.Kedys pernai spalį suplanavo ir įvykdė dvigubą žmogžudystę. Kur kas svarbesnė jiems atrodo priežastis ir tikslas, dėl ko galėjo būti taip pasielgta.
