Su Drąsiumi Kedžiu atsisveikino dukrelė, o sielvartaujanti mama nori išvažiuoti iš Lietuvos (nuotraukos, atnaujinta 12.30 val.)

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. / Pašarvotas Drąsius Kedys

Didinti straipsnio tekstą Mažinti straipsnio tekstą

Drąsiaus Kedžio kūnas jau ketvirtadienio vakarą buvo pašarvotas Garliavoje, Jonučių laidojimo namuose.

Ketvirtadienio vakarą į ritualinių paslaugų salę atsisveikinti su tėvu pirmiausia buvo atvežta D.Kedžio dukrelė. Penktadienio rytą pirmieji atvyko velionio tėvai. Kiek vėliau – tetos Birutė Stepankevičienė ir Audronė Skučienė. Vėliau atvykęs advokatas ir D.Kedžio sesers vyras Aidas Venckus pasakė, kad jo žmona Neringa jaučiasi itin blogai, todėl bent kol kas į ritualinių paslaugų salę neatvyko.

Motina, rymanti prie D.Kedžio karsto, liedama ašaras ištarė: „Nėra valstybės, nėra teisėsaugos, nėra teisybės. Reikia kaip nors iš Lietuvos išvažiuoti.“ Paklausta, ar tikrai ketina tai daryti, D.Kedžio mama atsakė retoriniu klausimu: „O kaip čia galima toliau gyventi?“

B.Stepankevičienė, apibendrindama situaciją, sakė, kad „Kedžio šeima pralaimėjo karą, bet laimėjo Lietuva“. Neva Lietuva sužinojo daug naujų dalykų apie teisėsaugą ir ne tik ją.

Artimieji nukirpo plaukus (atnaujinta 10.40 val.)

Ant salės, kurioje pašarvotas velionis, durų, pakabinta lentelė su užrašu „Drąsius Kedys“. Prieangyje ant stovelio padėta juodu kaspinu perrišta nuotrauka. Paskutiniais savo gyvenimo mėnesiais plaukus užsiauginusį velionį artimieji apkirpo, o veidą gausiai nupudravo. Greta karsto penktadienį ryte buvo padėta keliolika atsisveikinti su D.Kedžiu jau spėjusių žmonių paliktų gedulingų vainikų.

Penktadienį prieš 9 val. ryto į ritualinių paslaugų salę atvykusi velionio motina tiesiog stovėjo prie karsto ir visą laiką liedama ašaras laikė sūnaus rankas.

Šv.Mišios už velionį bus laikomos šeštadienį 10 val. Garliavos bažnyčioje. Į paskutinę kelionę D.Kedys bus išlydimas 13 val. Jis bus laidojamas Garliavos miestelio kapinėse.

Netiki ekspertų išvadomis (atnaujinta 12.30 val.)

Velionio motina Laima Kedienė, vėliau kiek aprimusi, piktinosi ekspertais, nustačiusiais, jog D.Kedys esą mirė užspringęs skrandžio turiniu.

„Kiek metų pragyvenome, niekada nemačiau jo vemiančio. Kas ten jau galėjo jam atsitikti?“ – svarstė moteris ir prasitarė, jog „sūnus Vilniuje buvo supjaustytas dalimis, o iš jo kojos buvo išimta dalis kaulo“.

Vėliau su žurnalistais savo mintimis pasidalijo D.Kedžio teta B.Stepankevičienė. Moteris pasakojo, kad velionio sesuo Neringa Venckienė pastarosiomis dienomis skundžiasi itin prasta sveikata.

„Ji labai blogai jaučiasi. Daug vemia, nieko nevalgo, guli, ir viskas. Šiandien Laimutė Stankūnaitė būtinai reikalauja, kad jai mergaitę atvežtų. Ji neleidžia, kad mergaitę mes čia atvežtume. Bet mes vakar atvežėme ją. Žino mergaitė, kad mirė tėvelis. Ji sako, „kad nelabai panašus, koks buvo. Bet sakė, kad nesvarbu, jis bus danguje ir ateis pas mus“, – kalbėjo moteris.

Prilygino V.Pociūno žūčiai

B.Stepankevičienė D.Kedžio mirtį gaubiantį paslaptingumo šydą sulygino su VSD karininko Vytauto Pociūno žūties istorija.

„Jie lygiai taip padarė Pociūnui. Jam pastatė šnapso bonką ir pasakė, kad pro langą šlapinosi. Tai lygiai taip pat padarė, kad kažkoks bomžas jis (D.Kedys, – aut. past.) ir jis užspringo šnapsu, – kalbėjo B.Stepankevičienė. – Šitas Drąsiaus poelgis sukrėtė visą Lietuvą ir visą teisėsaugą. Žmonės viską mato. Kaip jie pasielgė ir kaip nori jauną gražų vyrą padaryti kažkokiu bomžu ir kažkokiu girtuokliu.“