Mušta korta
A.Valantinas tapo generaliniu prokuroru, nors iki tol tebuvo žemiausios grandies – apylinkės – teismo pirmininkas. Niekuo niekada neišsiskyrė. Žurnalistas Tomas Dapkus sako, kad tokio niekuo nepasižymėjusio žmogaus prireikė todėl, kad jo pirmtakas kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sankcionavo kratas partijų būstinėse. Tada buvo ieškoma įrodymų vadinamosios „Rubikono juodosios buhalterijos" byloje.
Stojęs prie valstybės vairo antrai kadencijai Valdas Adamkus keitė iškart du – generalinį prokurorą ir STT vadovą. Pasak T.Dapkaus, neformalų pavedimą surasti tinkamus, prognozuojamus kandidatus gavo tuometis Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius ir dabar jau buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Arvydas Pocius.
Bendru sutarimu buvo pasirinktas A.Valantinas, artimai bendradarbiavęs su V.Valančiumi tvarkant teisėjų klano reikalus ir, esą, niekada nesusikompromitavęs principingumu.
A.Valantinui gavus postą, „Rubikono" byla buvo atiduota prokurorui, kuris specializavosi tiriant nužudymus, todėl masinio visų pakraipų politikų papirkinėjimo byla iki šiol smilksta jo stalčiuje. Teisingumo nepersekiojami juodosios buhalterijos gavėjai spurtuoja naujam karjeros etapui.
Per A.Valantino vadovavimo metus visos skandalingos įtariamos korupcijos bylos buvo marinamos.
Anot LNK „Paskutinės instancijos" šaltinių, vienas B garantuodavo ilgą ir nesėkmingą auditą, kitas B pasirūpindavo vangia prokurorų priežiūra, o L pareiga buvo apsaugoti klientus nuo per didelio ikiteisminio tyrimo pareigūnų uolumo. Nuolatinis prokurorų negebėjimas pasiųsti į teismą nors vieną įtariamą ypač stambų valstybės vagį su politiniu užnugariu rodo, jog A.Valantino vaidmuo prie BBL'o turėtų būti anų trijų organizuojamo proceso prokurorinė priedanga.
Paskaičiuokime. Jam darbą suradusiam klanui A.Valantinas atsidėkojo per VSD skandalą, kai prokurorams buvo patikėta įvertinti 12 slaptų saugumo pažymų apie vadinamųjų valstybininkų veiklą, aukštų pareigūnų ryšius su rusiškų dujų tarpininke „Dujotekana", žiniasklaidos papirkinėjimą ir kt. „Jie pasiėmė pažymas, o po kelių dienų pasakė, kad ten išdėstyta informacija neduoda pagrindo baudžiamajam persekiojimui", – primena T.Dapkus. Niekas kitas pažymų nematė, todėl verdiktas buvo galutinis.
A.Valantinui vadovaujant buvo marinamos ne tik įtariamos politinės korupcijos bylos. Išnagrinėjęs dar vieną Liudvikos Pociūnienės skundą dėl jos vyro Vytauto Pociūno žūties bylos nutraukimo, vienas iš ją atnaujinusių teisėjų yra užsiminęs, jog ne tik žudikai, bet ir bylos tyrėjai verti baudžiamojo kodekso.
Tik kas tirs prokuroro veiklą? Iki dvigubos žmogžudystės Kaune, kai buvo nušauti du pedofilija įtarti asmenys, mintis, kad generalinis prokuroras gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn atrodė šventvagiška. Tačiau po to, kai Seimas pareikalavo ištirti prokurorų veiklą tiriant įtarimus dėl mažiausiai dviejų mažamečių mergaičių nuolatinio tvirkinimo ir prievartavimo, pūlinys sprogo.
Net ir spaudžiami užkulisinių teisėsaugos veikėjų, Seimo nariai gavo pripažinti, kad pedofilijos byla buvo sistemingai vilkinama, piktybiškai žlugdoma. Tame tiesiogiai dalyvavo pats A.Valantinas.
„Jis tris kartus išsireikalavo tą bylą ir tris kartus pasakė, kad viskas gerai", – teigia T.Dapkus.
Anot T.Dapkaus, tiriant pedofilijos bylą prieita iki koktaus absurdo, kai jau imta gūdžiai juokauti: „O ar buvo mergaitės?"
Lygiai taip pat klimpsta ir dvigubos žmogžudystės byla. Jeigu Drąsiaus Kedžio nepavyks surasti gyvo ir jo kaltė nebus įrodyta teisme, tuomet prokurorams teks tirti kitą, labai panašią į tiesą versiją – Kedį patį kažkas nužudė, o po to ėmė naikinti nusikaltimo bendrininkus, kurie galėjo išduoti. Gyvi po šios operacijos liko tik du: savo dukrą iškrypėliams esą „nuomojusi" moteris ir jos lipšnus globėjas Andrius Ūsas. Bėda, nes prokurorai netgi buvo uždraudę policijai klausytis įtariamo pedofilo telefoninių pokalbių.
Ar buvo mergaitės?
Viena iš dviejų žinomų pedofilų aukų – penkiametė D.Kedžio dukrelė kas savaitę vežama pas psichologą. Neringa Venckienė sako, kad mergaitei reikia intensyvios psichoterapijos, nes ji buvo prievartaujama. Nuolat ir ilgai. Panašu, kad vos peržengusi kūdikišką amžių mergaitė buvo treniruojama mažametės prostitutės „profesijai".
Kaip spėjama, dar neturėjusią trejų metukų, pedofilai ją nužiūrėjo kaip menkai prižiūrimą vaiką. Motina mergytę savaitėms atiduodavo į darželį, o pati aktyviai ieškojo vyresnių vyrų globos. Tipinis atvejis, kai galima daug nerizikuojant tenkinti iškrypėliškas aistras ir dar užsidirbti.
Vaikų psichologai teigia, kad seksualinė prievarta prieš vaikus Lietuvoje labai išplitusi. Neįprasta tik, kad į iškrypėlių, ypač įtakingų, reikalus kištųsi teisėsauga ir visuomenė. Šįkart pedofilai tiesiog suklydo pasirinkdami auką. Dėl konspiracijos jie renkasi tuos vaikus, kurių niekas negins: neršia vaikų namuose, asocialiose šeimose.
Mažąją Kedžio mergytę jie nusižiūrėjo, kai tėvams išsiskyrus ji atiteko motinai. Jie tiesiog neapskaičiavo, kad nelabai išsilavinęs, nelabai drausmingas ir nelabai rūpestingas D.Kedys sužinos jų paslaptį ir tada kreipsis pagalbos į savo sesers šeimą. Venckų jie, tikėtina, iš karto neišskaičiavo, o vėliau jau buvo per vėlu.
Du aukštos kvalifikacijos teisininkai savo dukterėčios sukrečiančius liudijimus labai profesionaliai pateikė teisėsaugai.
Kai bylą ėmė slopinti prokurorai, šie artimi giminaičiai padėjo D.Kedžiui labai profesionaliai formuluoti skundus: „Kodėl neatliktos kratos?", „Kodėl neapklausiami kiti nukentėję?", „Kodėl nėra ekspertizių?" Prokurorai siuto.
„Atvažiuoja nukentėjusiosios tėvas į prokuratūrą, o jam sako: „Na ir kas, jei porą kartų ir įkišo, kas čia blogo?" Arba kitas prokuroras klausia: „O tu pats matei, kaip prievartavo?" – praėjusios vasaros įvykius prisimena A.Venckus. Klausiame N.Venckienės, ar kalbėjęs apie „kišimą" žmogus buvo Kęstutis Betingis. „Prokuroras Kiuršinas. Brolis taip sakė", – sako N.Venckienė. Skirtingai nei jos vyras, teisėja N.Venckienė neslopina savo emocijų: „Žinokit, Rūta, jei šią bylą nutrauks, tai Lietuvos nėra! Ten tokie dalykai, kad tik nuteist."
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigia, kad ypač šiurpiai prokurorai elgėsi su vyresniąja nukentėjusia nuo pedofilų mergaite. Nors ir žinodami, kad ji gali būti išprievartauta, prokurorai nusprendė ją apklausti ir nurodė mediciniškai ištirti tik prieš kelias savaites, jau po žmogžudysčių Kaune. O iki tol? „Nieko nebuvo padaryta", – sako S.Šedbaras.
Ši kankinė – didesnė, fiziškai suaugesnė, todėl jai pedofilai padarė fizinių traumų... Viena yra prievartauti trejų ketverių metų kūdikį. Jam dėdės savo sysalus tegalėjo kišti į burnytę. Kas kita, kai pedofilų auka tampa suaugesnis vaikas. Tada bėda dar didesnė.
Profesorius Vytautas Daujotis – vienas iš tų Lietuvos šviesuomenės žmonių, kurį prokurorų tyčiojimasis iš žiauriai sužalotų dviejų mažučių mergaičių privertė stvertis Baudžiamojo kodekso. „229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas. Jei valstybės tarnautojas dėl neatsargumo neatlieka savo pareigų ir jei valstybė ar asmenys dėl to patyrė žalos – baudžiama draudimu eiti pareigas arba laisvės atėmimu iki 2 metų", – skaito kodekse aprašytą pedofilijos bylos netyrimo vertinimą profesorius. Jis čia pat pacituoja ir kitą straipsnį, kuris apibrėžia sąmoningą veikimą nusikaltėlių naudai, – viešieji darbai arba laisvės atėmimas.
L.Pociūnienė brėžia paraleles tarp pedofilijos bylos „tyrimo" ir to, kaip buvo „tiriamas" jos vyro nužudymas, kaip buvo kompromituojama auka, jos artimieji, reikalavę tik vieno – kad prokurorai savo pareigas atliktų sąžiningai ir profesionaliai. „Mano vyrui jau niekas pakenkti negali, bet man plaukai šiaušiasi nuo to, kas vyksta anoje byloje." Taip pedofilų aukas galima dar labiau nuskriausti.
L.Pociūnienė girdėjo kalbas apie prokurorų svarstymą nutraukti pedofilijos bylą nesurinkus (t. y. nerinkus) įrodymų, o tada, baisiausia, – grąžinti mažąją kankinę jos skriaudėjams, kurių kaltės jie neįrodė. Arba labai stengėsi, kad ji būtų nuslėpta. Grąžinti vaiką tiems, kurie kūdikį mokė mažametės prostitutės amato. Liudvika sako, kad ir jos vyro nužudymo, ir mergaičių prievartavimo bylose informatyviausias būtų prokurorų veiksmų ir jų motyvų tyrimas.
Specialistai, kurie susipažino su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadomis, apie prokurorų veiksmus tiriant D.Kedžio skundus sako, kad pagal V.Daujočio paminėtus Baudžiamojo kodekso straipsnius galėtų būti įvertinta iki 10 pareigūnų, tarp jų – prokurorų, vaiko teisių kontrolierės ir t. t., veikla. Tarp tų, kurie turėtų atsakyti asmeniškai, – ir generalinis prokuroras A.Valantinas.
A.Valantino atsakomybė
A.Valantiną į kampą varo ankstesnio Seimo sprendimas pakeisti Operatyvinės veiklos ir Teismų įstatymus taip, kad tik generalinis prokuroras tegalėtų sankcionuoti teisėjų sekimą ir jų baudžiamąjį persekiojimą. Anot T.Dapkaus, šitos pataisos buvo priimtos iškart po to, kai generaliniu prokuroru tapo A.Valantinas. Esą, vos prokuratūra tapo pavaldi teisėjų klano atstovui, šie per Seimą ir pareguliavo taip, kad teisėjui įsipainiojus į negerą istoriją viską kontroliuotų „jų žmogus".
A.Venckus neslepia. Jis tai tiksliai žinojo, kai patarė D.Kedžiui skundą su įtarimais dėl Jono Furmanavičiaus adresuoti tiesiai A.Valantinui. „Ką darė A.Valantinas?" – klausiame S.Šedbaro. „Nieko", – atsako šis. Tas „nieko" truko kelias savaites. Tik driokstelėjus skandalui A.Valantinas persiuntė šitą skundą žemesnio rango prokurorui, kuris neturi teisės nei liepti sekti teisėją, nei jo įtarti ar tardyti.
Profesorius V.Daujotis, atidžiai išstudijavęs visą visuomenei prieinamą informaciją apie skandalingą pedofilijos bylos naikinimą, teigia, kad „jis (A. Valantinas) stebėjo tą procesą". T.Dapkus pateikia detalių: „Balandį Generalinė prokuratūra paėmė bylą iš Kauno ir tikrino. Ikiteisminio tyrimo kontrolės vadovas asmeniškai atsiskaitė generaliniam prokurorui ir jis priėmė sprendimą, kad viskas – tvarka, todėl byla grįžo į Kauną. Tas pats nutiko liepą. Vėl Valantinas asmeniškai peržiūri bylą, pasako, kad viskas gerai, ir grąžina į Kauno apygardos prokuratūrą. Generalinė prokuratūra atrašė dviem Seimo komitetų pirmininkams, kad viskas vyksta sklandžiai, t. y. melavo ir apgavo parlamentą."
S.Šedbaras sako, kad operatyvinė veikla pedofilijos byloje nebuvo vykdoma iki šio rudens, t. y. bemaž metus nuo to laiko, kai D.Kedys parašė pirmą skundą. Jis taip pat sako, kad prokurorai taip susipainiojo, kad dabar bijo ir pedofilijos bylą nutraukti, ir ją pasiųsti į teismą, nes abu veiksmai atvers juos pačius Baudžiamajam kodeksui.
DAR DAUGIAU APIE TAI, KAIP RPOKURORAI KOVOJO SU DVIEM MAŽOMIS IŠPRIEVARTAUTOMIS MERGAITĖMIS, – šįvakar per LNK „Paskutinėje instancijoje".
