Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dvigubą pilietybę įteisinantis įstatymas ekspertų paramos nesulaukė

Prezidentė susitiko su konstitucinės teisės specialistais
Prezidentūros nuotr. / Prezidentė susitiko su konstitucinės teisės specialistais
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė konstitucinės teisės specialistus ir žmogaus teisių ekspertus, norėdama išklausyti jų nuomonę apie Seimo priimtas Pilietybės įstatymo pataisas, įteisinančias dvigubą pilietybę Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių piliečiams.

Prezidentė ekspertų klausė, ar šios bei kitos įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. „Visi ir be jokių išlygų privalome laikytis Konstitucijos. Pilietybės įstatymo pataisas, įteisinančias dvigubą pilietybę, Seimas priėmė abejodamas, ar jos neprieštarauja Konstitucijai, galutinį sprendimą palikdamas prezidentei. Priimdama šį Lietuvai ypač jautrų sprendimą, noriu turėti aiškų teisinį atsakymą, ar naujos įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją“, – teigė prezidentė.

Po susitikimo D.Grybauskaitės atstovas spaudai Linas Balsys sakė, kad šalies vadovė kol kas nepriėmė sprendimo, ar pasirašys parlamento priimtą įstatymą. Šalies vadovė ketina apsispręsti įvertinusi ekspertų nuomonę bei apsvarsčiusi visus jų išsakytus argumentus, sprendimą ji turi priimti dar šią savaitę.

Reikia atsižvelgti į emigracijos mastą

„Nuotaika prie stalo buvo tokia, kad tarp ekspertų neatsirado daug tokių, kurie paremtų šį įstatymą. Bet buvo įvairių nuomonių apie galimybę turėti dvigubą pilietybę. Nagrinėta kitų šalių patirtis, taip pat prieškario Lietuvos praktika. Aptarta, kokios būtų dvigubos pilietybės įteisinimo pasekmės, pavyzdžiui, žmonėms balsuojant, jų teise būti renkamiems, tapti Seimo nariais, prezidentais, patiems rinkti tautos atstovus, taip pat dėl turto grąžinimo ir panašiai“, – kalbėjo L.Balsys. Jo teigimu, prezidentė ekspertų klausė, ar atsižvelgiant į dabartinę situaciją būtina keisti Konstituciją, ar pakanka profesionaliai parengto įstatymo. „Tie klausimai kol kas yra atviri, į juos reikia rasti atsakymus“, – sakė jis.

Anot prezidentės atstovo spaudai, nepaisant dvigubos pilietybės įteisinimo problematiškos pusės, būtina atsižvelgti ir į dabartinę situaciją, įvertinti milžinišką emigracijos mastą. „Neturėdami galimybės turėti dvigubą pilietybę, kyla klausimas, ar mes nedeginsime tiltų su šimtais tūkstančių lietuvių, kurie gyvena užsienyje, bet norėtų išsaugoti ryšį su tėvyne“, – sakė L.Balsys.

J.Žilinskas: reikia referendumo

Vienas susitikime dalyvavusių ekspertų teisininkas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas sakė, kad vienas svarbiausių dvigubos pilietybės įteisinimo argumentų yra būtinybė Lietuvai išsaugoti ryšį su žmonėmis, kurie išvyko iš gimtosios šalies.

Jis pastebėjo, kad Lietuvos Konstitucija labai smarkiai apriboja galimybes turėti dvigubą pilietybę, ir pabrėžė, jog atsižvelgiant į dabartinę situaciją geriausias sprendimas būtų leisti nuspręsti visai tautai.

„Galima sakyti, kad situacija smarkiai pasikeitė. Dėl to, kad pasaulis keičiasi, valstybės identiteto, kilmės klausimas yra traktuojamas kitaip. Tačiau jei pasikeitė situacija, tai nereiškia, kad pasikeitė ir Konstitucija. Mano manymu, šis klausimas turi būti sprendžiamas ne pagal įstatymus, o pagal kitokį modelį – šį klausimą turi spręsti tas subjektas, kuriam priklauso stipriausia galia valstybėje – mes visi. Ne ekspertai, net ne mūsų politinė atstovybė, o tauta. Mano nuomonė yra tokia, kad reikia referendumo“, – kalbėjo J.Žilinskas.

Nuostatos, numatančios galimybę įgyti dvigubą pilietybę ES ir NATO valstybių piliečiams, jam kėlė abejonių, nes tokiu atveju emigrantai kituose pasaulio kraštuose būtų palikti už borto.

Dviguba pilietybė nėra „dovana“

Jam pritarė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis. Pasak jo, įstatymas galėtų būti pasirašytas tik pakeitus ar išmetus dvi nuostatas – dėl dvigubos pilietybės ES ir NATO valstybių piliečiams, taip pat dėl prezidentės išimtinės teisės suteikti pilietybę asmenims, kurie nėra integravęsi į Lietuvos visuomenę.

„Ekspertai nematė galimybių, kaip jas taisyti. Šie atvejai nepatenka į Konstitucijos 12 straipsnio sampratą, pagal kurią yra nustatyti pavieniai atvejai, kuriais yra galimybė turėti dvigubą pilietybę, pavyzdžiui, asmenims, kurie ją įgijo ne dėl savo kaltės – politiniams tremtiniams, emigrantams iki nepriklausomybės, vaikams, sutuoktiniams ir kt. Šiais atvejais Konstitucija nedraudžia turėti dvigubos pilietybės. Tačiau tiems asmenims, kurie pareiškė savo valią prisiekdami kitai valstybei, Konstitucija nesuteikia tokių galių“, – sakė V.Vaičaitis.

Jis pastebėjo, kad dviguba pilietybė negali būti laikoma „dovana“ ir jos turėtojams turėtų būti suteikta vienodai teisių ir pareigų, taip pat turi būti atsižvelgta, ar dvigubą pilietybę įgiję asmenys turės galimybę tas pareigas įgyvendinti.

„Reikia pripažinti, kad daugelyje šalių yra liberalizavimo tendencija, bet Konstitucija vis dėlto yra kiekvienos tautos reikalas. Mes turime tokią Konstituciją. Aš pritarčiau, kad jei yra kalbama apie dvigubos pilietybės plėtimą, galima tik keisti Konstituciją“, – teigė V.Vaičaitis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min