Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dvigubos pilietybės gali tikėtis ir Baltarusijoje ar Rusijoje gyvenantys lietuviai

Pasas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pasas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimas linkęs suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę ne tik Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybėse, bet ir Rusijoje bei Baltarusijoje gyvenantiems lietuviams.

Antradienį svarstydami naują Pilietybės įstatymo redakciją Seimo nariai pritarė konservatorių-krikdemų Pauliaus Saudargo ir Gintaro Songailos siūlymui, kad dvigubą pilietybę galėtų turėti „lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena.“ Kadangi Latvija ir Lenkija priklauso ES ir NATO, šia pataisa į sąrašą būtų įtraukti lietuvių kilmės Baltarusijos ir Rusijos gyventojai.

Daugiausia diskusijų – dėl dvigubos pilietybės

Įstatymo straipsnis dėl dvigubos pilietybės galimybių tradiciškai sulaukė karščiausių diskusijų.  Per svarstymą nebuvo išbrauktos nuostatos, kad Lietuvos ir kitos šalies pilietybę gali turėti lietuvių kilmės asmenys, kurie pasitraukė ar buvo ištremti iš šalies iki 1990 metų kovo 11-osios, ir jų palikuonys. Ypač daug aistrų sukėlė siūlymas, kad teisę į dvigubą pilietybę turėtų ir tie, kurie išvyko iš Lietuvos vėliau, tačiau tik priėmę ES ar NATO šalies pilietybę. Kai kurie parlamentarai piktinosi, kad lietuviai padalijami į dvi dalis. „Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konstitucijai“,  – tvirtino  „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Egidijus Klumbys.

Šitas lietuvių skaidymas į dvi dalis visų pirma prieštarauja Konstitucijai.Parlamente antradienį taip pat buvo pateikti siūlymai dvigubą pilietybę leisti turėti ir Šveicarijos bei Šengeno sutarties šalių lietuviams. Tačiau šioms iniciatyvoms nepritarta.

„Šitas įstatymas yra silpnas, jis sukelia dar daugiau prieštaravimų. Šitie nenuoseklumai stulbina. Kodėl siūloma įtraukti Šveicariją, o nėra Monako, Andoros, Lichtenšteino?“  – klausė E.Klumbys.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras „15min“ sakė, kad bandymai nustatyti dvigubos pilietybės geografiją yra pirmas žingsnis kaip galima labiau išplėsti po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus pavienius atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Todėl vos tik bus priimtas įstatymas su išplėsta dvigubos pilietybės geografija, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis patikrintų, ar šios pataisos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

„Kai mes diskutuojame su Pasaulio lietuvių bendruomene (PLB), jiems ir sakome, kad tai mūsų pirmas bandymas, kurį mes pasitikrinsime KT. Jeigu KT pasakys, kad ir šito negalima, nieko mes negalėsime daryti, tik bandyti rengti referendumą. Jeigu pritars, ieškosime jo išaiškinime sau palankių argumentų ir gal tų pavienių atvejų atsiras daugiau“,  – kalbėjo  S.Šedbaras.

TTK pirmininkas tikisi, kad naujos redakcijos Pilietybės įstatymas bus priimtas dar pavasario sesijoje, kad iki jo įsigaliojimo, kuris numatytas nuo 2011 metų sausio 1-osios, būtų gautas ir KT išaiškinimas.

Pilietybė sportininkams

Seimas po svarstymo taip pat pritarė siūlymui, kad būtų labiau reglamentuotas pilietybės suteikimas išimties tvarka.

„Prezidentas ir dabar gali suteikti pilietybę pagal tam tikrus kriterijus. Siūloma sudaryti tam tikrą pavyzdinį sąrašą, kad valstybės vadovas nebūtų kaltinamas, jog suteikė pilietybę be jokių kriterijų. Jeigu asmuo ir garsina Lietuvos vardą per sportą, per kultūrą, aš pasakyčiau labai paprastai: jis turi ir žinoti, kur yra Lietuva, turi mokėti kalbą, būti susijęs“,  – aiškino S.Šedbaras. Esą siekiama, kad pilietybė nebūtų suteikiama sportininkams „vienoms varžyboms“.

Užsienio lietuviai laukia naujos tvarkos kuo greičiau 

Pasak PLB atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, šios organizacijos siekis – kad kuo daugiau lietuvių tautybės asmenų galėtų turėti dvigubą pilietybę. „Esame tokia maža tauta ir mes norime, kad kiekvienas pilietis, kuris nori tos dvigubos pilietybės, galėtų ją turėti. Mes norime kurti stipresnius ryšius su Lietuva, o kaip galime klausti ir prašyti, kad jie pasiliktų ištikimi ir padėtų Lietuvai, jeigu iš jų atimame pilietybę?“ – klausė V.Bandis.

Esą pilietybę reikia išsaugoti ir tiems, kurie išvažiavo po 1990 metų kovo 11-osios ieškodami skanesnio duonos kąsnio, ir tiems, kurie išvyko į įstatyme nepaminėtas valstybes.

Taip pat V.Bandis akcentavo, kad užsienio lietuviai laukia, jog naujasis įstatymas įsigaliotų kuo greičiau: „Kiek yra žmonių dabar, kurie nei paleisti, nei pakarti.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min