„Dviračių vagystės kaip ir pats važinėjimas dviračiais – sezoninis dalykas. Dažniausiai vagiama paliktus lauke dviračius. Tačiau dingsta jie ir iš rūsių, balkonų, darboviečių koridorių. Saugiausia yra dviratį laikyti bute“, – „15min“ sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) pirmininkas Linas Vainius.
Anot pašnekovo, yra įvairių dviračio apsaugos priemonių, bet svarbiausi du dalykai: gera, kokybiška spyna ir patartina ilgam nepalikti dviračio be priežiūros. Policijos pareigūnai siūlo dar vieną priemonę – žymėti dviračius specialiais žymekliais. Anot Vilniaus apskrities VPK Prevencijos skyriaus specialisto Jevgenijaus Liepio, prevencinės priemonės „Dviratis“ metu įvairiose Vilniaus vietose galima ant savo dviračio rėmo išgraviruoti specialų kodą, kurio skaičiai nurodys komisariato numerį, žymėjimo metus.
„Radus tokį dviratį ar kilus įtarimui, kad dviratis yra vogtas, policijos pareigūnas atkreips dėmesį į žymėjimą, nustatys, kuriame komisariate buvo žymėta ir pagal žymėjimo knygą ar duomenų bazę nustatys, kam dviratis priklauso“, – pasakojo pareigūnas. Policijos duomenimis, šiemet pirmo žymėjimo metu savo dviračius tokiu būdu paženklino 16 dviratininkų. Žymima ne vien per specialias akcijas, vilniečiams tereikia pasiskambinti į artimiausią policijos komisariatą ir sutarti, kokiu laiku jis gali atvykti ir pažymėti savo dviratį.
Dviračių žymėjimą vertina skeptiškai
„Atvirai pasakysiu: dviračių žymėjimas yra tuščia policijos viešųjų ryšių akcija. Juk kiekvienas dviratis turi unikalų rėmo numerį, kaip ir automobiliai, kurių numeriai rašomi į automobilio pasą. Jeigu policija norėtų saugoti dviračius, tai jiems užtektų turėti dviračių registrą, kuriame visi dviratininkai galėtų tą unikalų numerį užregistruoti, – kalbėjo L.Vainius. – Dabar tik iškala kažkokį ženkliuką ant rėmo, taip jį sugadindami, užsirašo į sąsiuvinį, kuris atsiduria kažkieno stalčiuje. Sistema nekompiuterizuota, tad jeigu pavagiamas dviratis kitame mieste, kaip policija susigaudys, jeigu neturi bendros sistemos?“Atvirai pasakysiu: dviračių žymėjimas yra tuščia policijos viešųjų ryšių akcija, - sakė L.Vainius.
Anot dviračių entuziasto L.Vainiaus, paprastai randami tie dviračiai, kurių ieško patys žmonės, lankosi turguose, kur parduodami naudoti dviračiai, seka interneto skelbimus. „Pasitaiko, kad pastebi draugai mieste žmogų, kuris galbūt pavogė ar įsigijo vogtą dviratį. Didžiausia problema yra ta, kad didelė dalis dviračių pavagiama vienur, o parduodama kitur. Tai organizuotas verslas“, – pasakojo L.Vainius.
Jo teigimu, tiems, kurie domisi dviračiais, internete gali pastebėti – jeigu vienas asmuo parduoda daug brangių naudotų dviračių, jie greičiausia bus vogti. „Juk kyla įtarimų, jeigu žmogus už mažą kainą pardavinėja daug dar naujų, kokybiškų dviračių, kurių niekas nei Lietuvoje, nei užsienyje neišmeta. Jeigu pabandytumėte pasiteirauti kilmės dokumentų, jų greičiausia negautumėte“, – pasakojo L.Vainius. Dviratininkams apmaudu, kad policija tuo nesidomi, ji tyrimą pradeda tik tuo atveju, jeigu apvogtas dviračio savininkas kreipiasi ir parašo pareiškimą.
Tikslių skaičių nėra
Statistikos, kiek dviračių pavagiama per savaitę ar mėnesį, kiek jų randama, Vilniaus policijos pareigūnai neturi. „Dviračių vagystės nėra išskiriamos iš bendro svetimo turto grobimo atvejų sąrašo. Skaičiavome šių metų pavasario pradžioje, kad per pusantro mėnesio buvo pavogta apie 80 dviračių. Todėl ir organizuojame žymėjimo akcijas, nors tai tik prevencinė priemonė. Žmogus turi pats saugoti savo turtą, imtis tam tikrų apsaugos priemonių“, – teigė J.Liepis.
