„Kviečiu Europos Sąjungą, NATO, Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, Europos Tarybą ir kitas tarptautines organizacijas bei jų valstybes nares ir pilietines visuomenes kuo aktyviau įsijungti į Rusijos Federacijos ir Gruzijos konflikto sprendimą, raginant Rusiją laikytis tarptautinės teisės ir jos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų“, – teigia E.Zingeris.
Seimo narys teigia, kad iki šiol nėra pakankamos pažangos siekiant išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą remiantis tarptautinės teisės ir teisingumo principais – Rusija ir toliau išlaiko bei stiprina savo kariuomenės buvimą okupuotuose Gruzijos regionuose.
„Išreikšdamas paramą Gruzijos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, esu įsitikinęs, jog Rusijos Federacija privalo pilnai ir besąlygiškai laikytis 2008 m. rugpjūčio 12 d. ir 2008 m. rugsėjo 8 d. paliaubų susitarimuose prisiimtų įsipareigojimų ir nedelsiant išvesti savo karines pajėgas iš okupuotų Gruzijos teritorijų. Taip pat raginčiau Rusijos Federaciją konstruktyviai bendradarbiauti sprendžiant tarptautinių stebėjimo misijų Gruzijoje veiklos klausimus ir sudaryti sąlygas normaliam jų funkcionavimui. Tarptautinės stebėjimo misijos yra būtinos norint padidinti saugumą ir stabilumą konflikto zonoje bei apsaugoti joje esančių civilių gyventojų interesus“, – išplatintame pareiškime teigia E.Zingeris.
Jis sako, kad šio neišspręsto konflikto kontekste nerimą kelia Rusijos ketinimai pirkti keturis „Mistral“ tipo kovos laivus kartu su technologijomis, kurie esą galėtų būti panaudoti koviniams veiksmams Juodojoje jūroje.
„Šios karinės technikos, kuri gali būti panaudota prieš nedideles kaimynines valstybes, pardavimas verčia atkreipti dėmesį į Juodosios jūros intensyvų militarizavimą ir pradėti kelti šį klausimą tarptautiniu lygiu. Juodoji jūra turi būti atvira visiems, joje neturi įsivyrauti karinis vienos valstybės monopolis“, – dėsto parlamentaras.
Jis taip pat ragina tarp Rusijos piliečių atkurti gruzinų, kaip humaniškos tautos, įvaizdį, kurį esą iškreipė rusų propaganda.
2008–ųjų rugpjūčio 8–osios naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Gruzijos kariuomenės ir separatistų susirėmimai. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau – į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.
Įsikišus tarptautinei bendruomenei pasirašytas taikos planas, pagal kurį Rusija įsipareigojo grįžti į pozicijas, buvusias prieš konfliktą, tačiau iki šiol šis įsipareigojimas neįvykdytas.
Po konflikto Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija, Nikaragva,Venesuela ir Nauru.
