Penktadienį kalbėdamas BNS, E.Lucasas pagyrė Lietuvos valdžios ryžtingus ir koordinuotus sprendimus nacionalizuojant „Snorą“, tačiau teigė manąs, kad atsakomybę turėtų prisiimti ankstesnės Vyriausybės ir buvę Lietuvos banko ekspertai, elgęsi nepateisinamai abejingai.
„Verta prisiminti, kad kai kilo problemų dėl „Parex“ banko, latviai išsaugojo veikiantį „Parex“ padalinį Lietuvoje. Manau, kad latviai turi pagrindo jaustis nusivylę, jog kai įvyko atvirkščiai, lietuviai galvojo tik apie Lietuvos interesus ir negalvojo apie situaciją „Krajbanka“, – interviu telefonu sakė E.Lucasas.
Jei Latvija ir Lietuva netgi negali išspręsti situacijos dėl blogo banko, kaip po galais jos gali kartu pastatyti atominę elektrinę, – svarstė E.Lucasas.
„Tai labai blogas epizodas Baltijos šalių bendradarbiavime. Jei Latvija ir Lietuva netgi negali išspręsti situacijos dėl blogo banko, kaip po galais jos gali kartu pastatyti atominę elektrinę“, – svarstė E.Lucasas.
Pasak „The Economist“ redaktoriaus, dalį kaltės turėtų prisiimti ir Latvija, turėjusi atidžiau stebėti „Krajbanka“ veiklą, tačiau Lietuvos prokurorams pradėjus ikiteisminį tyrimą informacija Rygą galėjo pasiekti greičiau.
„Be abejo, Latvija turėjo atidžiau prižiūrėti „Krajbanka“. Bet latviai sako, kad jei lietuviai būtų pranešę apie pradedamus ikiteisminius tyrimus dėl „Snoro“ akcininkų, jie būtų galėję veikti greičiau, kad dėl „Krajbanka“ buvo užklupti netikėtai“, – BNS sakė E.Lucasas.
Apžvalgininko nuomone, „Snoro“ veikla turėjo būti susirūpinta gerokai anksčiau.
„Skandalas, kad „Snorui“ buvo leista taip ilgai veikti Lietuvoje. Ne vienerius metus buvo žinoma, kad „Snoro“ banke buvo labai abejotini žmonės ir labai abejotina veikla. Manau, tai didelis klausimas buvusiai Vyriausybei, ypač bankų priežiūros departamentui Lietuvos banke, kodėl jie veikia tik dabar. Šiai problemai buvo leista būti per ilgai“, – kalbėjo E.Lucasas.
„Kita vertus, Vyriausybė šiuo atveju veikė gana gerai. Kai jie ėmėsi veiksmų, tai darė greitai ir efektyviai. Sveikintina, kad Prezidentūra, parlamentas, Vyriausybė, finansų prižiūrėtojai gali veikti ir kalbėti kartu“, – sakė jis.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius penktadienį pareiškė, kad dėl buvusio „Snoro“ savininko Vladimiro Antonovo apgavystės atsakomybės negalima perkelti ant Lietuvos ar Latvijos Vyriausybės pečių.
„Nematau galimybių turėti kokių nors problemų Lietuvos ir Latvijos santykiuose dėl vieno vyruko V.Antonovo apgavysčių, kurios buvo įvykdytos ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Būtų didelė klaida atsakomybę už V.Antonovo įvykdytą apgavystę prisiimti ant Latvijos ar Lietuvos Vyriausybių pečių. Tai ne tas atvejis, kuris priverstų mus skirtingai pažvelgti į regioninį bendradarbiavimą“, – žurnalistams penktadienį sakė Vyriausybės vadovas.
Lietuvos pareigūnai taip pat yra užsiminę, kad Latvija turėjo veikti ryžtingiau dėl „Krajbanka“, kuriame „Snoras“ turėjo per 60 proc. akcijų.
„Latvijos „Kraijbanka“ pavyzdys labai gerai parodo, ką reiškia vienos dienos delsimas tokiu atveju. Nes Latvijos finansų priežiūra, nors buvo informuota apie Lietuvos centrinio banko veiksmus trečiadienį, bet savo sprendimus priėmė tik ketvirtadienį, tik ketvirtadienį sustabdė banko veiklą. Per tą vieną dieną, reikia manyti, bankas patyrė tikrai nemažų nuostolių“, – ketvirtadienį Seime sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Lietuvos banko valdyba ketvirtadienio vakarą pripažino „Snoro“ banką nemokiu ir nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismui iškėlus bankroto bylą, bankui visam laikui atšaukiama ir Lietuvos banko išduota veiklos licencija.
Pagal Lietuvos išduotą arešto orderį, ketvirtadienį Londone buvo sulaikyti turto pasisavinimu įtariami buvę banko savininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas, turėjęs 68,1 proc. akcijų, ir Raimundas Baranauskas, kurio dalis sudarė 25,3 proc.
