Šiemet atsivertę valstybinio egzamino lapus abiturientai išvydo tokias dvi samprotavimo rašinio temos: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ bei „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra?“ Atskleidžiant pirmą temą reikėjo remtis J.Tumu-Vaižgantu, M.Katiliškiu ir J.Kunčinu, prie antrosios buvo išvardytos V.Mačernio, A.Škėmos ir M.Martinaičio pavardės.
Literatūriniam rašiniui pateiktai temai „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ buvo siūloma remis V. Mykolaičiu-Putinu, B.Sruoga ir A.Škėma. Prie antrosios temos „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“ buvo nurodyti tokie autoriai: A.Mickevičius, A.Baranauskas ir Maironis.
„Pirmoji literatūrinė tema pasirodė įdomi, be to, ir autoriai parankūs, tačiau visada rašydavau samprotavimo rašinį, iki gyvo kaulo žinau jo struktūrą, todėl apsistojau ties meilės tema“, – portalui 15min.lt pasakojo valstybinį egzaminą laikiusi Žiežmarių gimnazijos abiturientė Dovilė Jurevičiūtė.
Spėjau ir perrašyti, ir suskaičiuoti žodžius, ir perbėgti viską akimis. Deja, dar kartą viską atidžiai perskaityti nespėjau, bet šiaip džiaugiuosi.
Temai atskleisti ji rėmėsi J.Tumo-Vaižganto kūriniu „Dėdės ir dėdienės“ ir Just.Marcinkevičiaus „Mažvydu“.
„Jei būtų trūkę žodžių, būčiau pasirėmusi ir Šatrijos Raganos „Sename dvare", bet to neprireikė", – pasakojo abiturientė.
Egzamino organizavimo tvarkai ji neturėjo jokių priekaištų: „Buvo padėta vandens, žodynai. Užtenka pakelti ranką ir egzamino stebėtojai prieina, pasirūpina, ko tau reikia.“
Keturių valandų parašyti samprotavimo rašinį Dovilei pakako.
„Iki egzamino pabaigos likus maždaug pusantros valandos, jau pradėjau viską perrašinėti į švarraštį – laiko kaip tik užteko. Spėjau ir perrašyti, ir suskaičiuoti žodžius, ir perbėgti viską akimis. Deja, dar kartą viską atidžiai perskaityti nespėjau, bet šiaip džiaugiuosi“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Ji prisipažino egzamine laukusi temų apie moralę ir šeimą, nes šie metai yra paskelbti Šeimos metais.
„Na, bet temos tokios, kokios yra. Svarbiausia, kad likus savaitei iki egzamino su mokytoja dar kartą perbėgome per visus autorius ir kūrinius, viskas „atsigamino“, – kalbėjo abiturientė.
Dauguma jos bičiulių egzamine irgi samprotavo apie tai, „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“
„Tačiau remtis asmenine patirtimi lietuvių kalbos mokytoja nerekomendavo, nes tai rizikinga“, – šypsojosi abiturientė.
Samprotaujant lengviau nuklysti į lankas
Portalo 15min.lt kalbinta Laura Matakaitė egzamine pasirinko literatūrinį rašinį ir bandė aptarti asmenybės laisvės temą XX a. lietuvių prozoje.
„Nežinau, kaip sekėsi. Gal normaliai... Bet žinote, tai labai subjektyvu“, – atsiduso mergina.
Valstybiniame egzamino rašinyje kandidatams temą reikėjo atskleisti ne mažiau nei 500 žodžių. Laura parašė kaip niekada daug – net 940.
Žinau, kad daug rašyti yra pavojinga, nes išauga klaidų tikimybė, tačiau ką daryti, jei žodžiai liejosi? O ir laikas labai greitai prabėgo.
„Žinau, kad daug rašyti yra pavojinga, nes išauga klaidų tikimybė, tačiau ką daryti, jei žodžiai liejosi? O ir laikas labai greitai prabėgo“, – kalbėjo abiturientė.
Ji teikė pirmenybę literatūriniam rašiniui, nes jis konkretesnis, sausesnis, o samprotavimo rašinyje esą galima lengvai nuklysti į lankas.
„Be to, ir autoriai buvo labai geri: rėmiausi V.M.Putinu ir B.Sruoga“, – pasakojo L.Matakaitė.
Paklausta, ką reiškia „geri“ autoriai, ji paaiškino: „Jie geriausiai išstudijuoti, aiškiausi, suprantamiausi. Šie autoriai man artimi, esu juos išnarsčiusi.“
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas jau baigėsi – pasidalink įspūdžiais ikrauk@15min.lt!
Apie vienatvę ir gyvenimą be kaukių
Mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino samprotavimo rašiniui: „Kodėl vienatvė gali būti patraukli“ buvo siūloma remtis Maironiu, H.Radausku ir Just.Marcinkevičiumi. Atskleidžiant temą pateikiami ir trys nukreipiamieji klausimai, į kuriuos atsakyti nebūtina: ar vienatvė patiriama tik žmogui esant vienam? Ko vienatvė baugina žmogų? Ką žmogui gali suteikti vienatvė?
Norint gauti brandos atestatą, abiturientams reikės išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros – valstybinį arba mokyklinį – egzaminą bei dar vieną pasirenkamą.
Antrajai samprotavimo rašinio temai „Ar galima gyventi be kaukių“ buvo nurodyta remtis M.K.Sarbievijaus, J.Savickio ir A.Škėmos kūriniais. Atskleisti temą buvo galima, atsakant į tokius nukreipiamuosius klausimus: Kodėl žmogus linkęs nuslėpti savo tikrąjį „aš“? Kokios aplinkybės verčia žmogų būti atvirą? Ką žmogus patiria, parodydamas tikrąjį savo veidą?
Literarūros rašinio užduotyse buvo nurodytos dvi temos: „Žmogaus santykis su žeme lietuvių literatūroje“ ir „Kaip lietuvių literatūra išreiškia žmogaus poreikį tobulėti?“
Pirmajai temai buvo nurodyta remtis K.Donelaičiu, M.Katiliškiu ir Just.Marcinkevičiumi, antrajai – M.Mažvydu, V.Kudirka, V.Mykolaičiu-Putinu.
Literatūrinis ar samprotavimo mokyklinio egzamino rašinys turi būti ne trumpesnis nei 400 žodžių.
Kad išlaikytų, turi surinkti ne mažiau nei 30 proc. taškų
Pirmadienį daugiau nei 37 tūkst. šalies abiturientų laiko privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 22 206 kandidatai, mokyklinį – 15 222 kandidatai.
Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.
Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. Mokyklinio brandos egzamino įvertinimas – balas – parašomas pagal taškų ir balų atitikties lentelę, kurią įsakymu tvirtins Nacionalinio egzaminų centro direktorius po 9 darbo dienų, skirtų kandidatų rašinių vertinimui.
Mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams pereinamuoju laikotarpiu, t.y. iki 2019 m., taikomas skirtingas raštingumo ir raiškos vertinimas valstybiniame ir mokykliniame brandos egzamine.
Norint gauti brandos atestatą, abiturientams reikės išlaikyti privalomą lietuvių kalbos ir literatūros – valstybinį arba mokyklinį – egzaminą bei dar vieną pasirenkamą.
