Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistas T.Medaiskis apie sumažintas pensijas: „Kas nupuolė, tas prapuolė“

Teodoras Medaiskis
Diskusijos organizatorių nuotr. / Teodoras Medaiskis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis įsitikinęs, kad krizės sąlygomis Lietuvos valstybė turi teisę mažinti pensijas ir vėliau nekompensuoti karpymų, mat mūsų socialinio draudimo sistema tiesiogiai siejama su valstybės gerove: kai ekonomika auga, pensijos yra didinamos.

Savo požiūrį buvęs socialinės apsaugos ministras išdėstė pirmadienį skaitydamas pranešimą Konstitucijos dienos proga Vilniaus universiteto Teisės fakultete surengtoje diskusijoje „Krizės ir jų iššūkiai Konstitucijos ginamoms žmogaus teisėms“.

Ekonomistas apsistojo ties keliais Konstitucinio Teismo (KT) sprendimais, susijusiais su socialinių išmokų sistema. Konstitucijos 52-as straipsnis teigia, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. Tačiau T.Medaiskis atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas su socialine rizika susijusius klausimus KT dažnai apeliuoja ir į 23-ią pagrindinio šalies įstatymo straipsnį, kuris pabrėžia, jog nuosavybė yra neliečiama. Ekspertas nekvestionuoja šios nuostatos, tačiau abejoja, ar ji gali būti pritaikyta senatvės pensijų sistemai.

Dvi pensijų sistemos

T.Medaiskis išskyrė du pagrindinius senatvės pensijų sistemų būdus. Vienas jų – einamojo finansavimo būdas, kai dirbančioji karta moka socialinio draudimo įmokas ir iš šių pinigų išmokamos pensijos tiems, kurie tuo metu dėl amžiaus jau nebegali dirbti. „Tai kartų solidarumo principas“, – apibūdino ekonomistas.

Kitas būdas – kaupiamoji sistema, kai dirbdamas žmogus moka tam tikras įmokas, kurios kaupiamos asmeninėje sąskaitoje jo paties senatvei. Nustojus dirbti, jo pensija mokama iš šių pinigų.

Pasak T.Medaiskio, pasaulyje dominuoja einamojo finansavimo sistema, o kaupiamoji dažniausiai tik ją papildo.

„Mano įsitikinimu, einamojo finansavimo sistemos išmoka negali būti traktuojama kaip nuosavybė. Tokioje sistemoje aš esu įgijęs teisę gauti išlaikymą iš tuo metu dirbančios kartos, bet tai jokiu būdu nėra mano nuosavybė ar turtas. Jeigu senatvės pensija yra nuosavybė, ar būtų galima, ją, pavyzdžiui, pasiimti visą iškart?“ – aiškino buvęs socialinės apsaugos ministras. Jo nuomone, kadangi Lietuvoje taikoma einamojo finansavimo sistema, dirbančiam pensininkui gali būti mokama ne visa pensija, mat senatvė jam dar netrukdo dirbti. „Būtų visai kitas dalykas, jeigu jis turėtų kaupiamąją sąskaitą“,  – pabrėžė T.Medaiskis.

Gerėjant gyvenimui pensijos turi augti, blogėjant mažėti

Mano įsitikinimu, einamojo finansavimo sistemos išmoka negali būti traktuojama kaip nuosavybė. Tokioje sistemoje aš esu įgijęs teisę gauti išlaikymą iš tuo metu dirbančios kartos, bet tai jokiu būdu nėra mano nuosavybė ar turtas, – aiškino T.Medaiskis.Pasak eksperto, dėl recesijos einamojo finansavimo sistema tampa nebepajėgi vykdyti tokių įsipareigojimų, kokius prisiėmė iki krizės: sumažėja ne tik dirbančių žmonių atlyginimai, iš kurių mokamos pensijos, bet pačių dirbančiųjų skaičius. Todėl esą logiška, kad senatvės pensijos sunkmečiu gali būti karpomos. „Aš manau, kad mūsų politikų klaida ne tai, kad jie sumažino išmokas, bet kad sumažino per vėlai“, – kalbėjo T.Medaiskis.

Esą jei tai būtų buvę padaryta anksčiau, „Sodros“ biudžete nežiojėtų tokios milžiniškos skolos.  Prognozuojama, kad 2013 metais su įsipareigojimais kompensuoti sunkmečiu apkarpytas pensijas „Sodra“ gali būti sukaupusi daugiau nei 13 mlrd. Lt deficitą. Tokia suma viršija metines valstybinio socialinio draudimo fondo pajamas. T.Medaiskio skaičiavimais, pradėjus kompensuoti per krizę sumažintas pensijas tuo metu jau išėjusiems į pensiją, jos bus 25–30 proc. mažesnės nei galėtų būti tuometės pensijos.

T.Medaiskio teigimu, Lietuvoje susiklostė situacija, kad kai dirbančiųjų gerovė kyla, tai gerėja ir pensininkų gyvenimas. Todėl turi vykti ir atvirkščias procesas: jeigu dirbančiųjų gerovė krinta, turi kristi ir pensininkų. Ekonomisto nuomone, nukirptų pensijų grąžinti nereikia, nes, „liaudiškai tariant, kas nupuolė, tas prapuolė.“ „Nėra čia ko grąžinti, jeigu mes žaidžiame tokį žaidimą, kad pensininkų gerovė susiejama su valstybės gerove, nes dirbantiesiems niekas negrąžins jų negautų atlyginimų“,  – kalbėjo T.Medaiskis, tačiau pridūrė, kad pensijos turi būti padidintos iškart, vos pagerės ekonominė valstybės padėtis.

Karpymus teks kompensuoti

Vyriausybė per krizę sumažino įvairias socialines išmokas, taip pat senatvės pensijas. Stipriausiai jos buvo apkarpytos didesnes pensijas gaunantiems ir dar dirbantiems senjorams. KT šių metų balandį konstatavo, kad esant sudėtingoms ekonominėms aplinkybėms valstybė gali mažinti socialines išmokas, tačiau turi tai daryti proporcingai, o situacijai pagerėjus kompensuoti tai, ko žmonės negavo.

Komentuodamas T.Medaiskio kalbą, Seimo narys Vytenis Andriukaitis „15min“ pabrėžė, kad tai tėra šio ekonomisto nuomonė, o KT yra nurodęs, jog sumažintas pensijas būtina kompensuoti. „T.Medaiskis nėra konstitucinės teisės specialistas, o šį klausimą turi spręsti konstitucinės teisės specialistai. KT sprendimas yra paskelbtas, paaiškinta, ką reiškia pensija ir ką reiškia jos atėmimas, tai T.Medaiskis, jeigu jis būtų ministras arba Seimo narys, turėtų tik vieną variantą – vykdyti šį KT sprendimą“, – kalbėjo politikas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min