Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistas Žygimantas Mauricas: šiuo metu būstą pirkti sąlygos palankios

Daugiabutis namas.
15min.lt archyvo nuotr. / Senų, neekonomiškų namų perspektyvos kelia abejonių.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiuo metu Centrinio Europos banko nustatytos žemos paskolų palūkanos yra itin palankios norintiems pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau gyventojų lūkesčiai taip pat žemi ir jie abejoja, ar tikrai ekonominė situacija klostysis taip, kad jie galės mokėti išmokas. Todėl daugelis ir neskuba kuo greičiau pirkti naują būstą. Tačiau neatmetama, kad kainos, jeigu ateis dar viena krizės banga, gali dar kristi.

Taip skaitydamas pranešimą apie nekilnojamo turto kainų pokyčius ir laiką, kada reikėtų pirkti būstą parodoje „Miestas. Nekilnojamasis turtas 2011“ teigė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, turint omenyje dabartinius neramumus finansų rinkose, šiek tiek palankiau būstui skolintis eurais, kadangi palūkanos litais gali kiek išaugti.

Anot ekonomisto, žvelgiant į istoriją aiškėja, kad realios būsto kainos ilguoju laikotarpiu išlieka gana stabilios, tačiau tai ne daugelį pamoko – žmonės labai greitai pamiršta, kas įvyko prie dešimtmetį ir vėl leidžiasi užvaldomi nūdienos nuotaikų.

Svarbiausia asmeniniai poreikiai

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Žygimantas Mauricas
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Žygimantas Mauricas

Ž.Mauricas įsitikinęs, kad kiekvienas spręsdamas, ar pirkti nuosavą būstą, visų pirma turi vadovautis skaičiais ir racionaliai mąstyti, o ne pasiduoti vyraujančiomis visuomenėje nuotaikomis. „Jeigu sprendimą pirkti ar dar palaukti, pirkti ar nuomotis būstą, imti paskolą ar taupyti, priimsite pasižiūrėję į kaimyną ar draugą, galite skaudžiai nukentėti“, – įspėjo ekonomistas.

Pats teigęs gyvenantis nuomojamame būste ekonomistas vis dėlto nesiekė įrodyti, kuris variantas geresnis – gyventi nuomojantis ar vis dėlto įsigyti nuosavą stogą virš galvos. Jo teigimu, abi galimybės turi savų privalumų, tad geriausia pasirinkti tai, kas priimtiniausia pačiam.

„Jeigu įsigijus būstą vien už palūkanas bankui sumokama daugiau, negu kainuotų nuoma, tuomet pirkti nėra rentabilu. Bet savas būstas duoda pliusų, kurie vieniems svarbesni, negu kitiems. Tarkim, nuosavas būstas duoda pastovumo jausmą, o nuoma – lankstumą. Todėl renkantis svarbu pasirinkti, ko norisi labiau – lankstumo ar pastovumo“, – aiškino Z.Mauricas, prisipažinęs, kad nuomojasi būtent dėl to, kad vertina lankstumą.

Dauguma nori savo būsto

Vis dėlto didžioji dauguma žmonių Lietuvoje, matyt, labiau vertina  stabilumą, nes net per 90 proc. lietuvių gyvena nuosavuose būstuose. Pagal šį skaičių mus lenkia tik rumunai. Paskolas būstams įsigyti turi apie 9 proc. lietuvių.

Skandinavai taip pat linkę įsigyti būstą, tarkim, Suomijoje nuosavuose būstuose gyvena apie 80 proc., Švedijoje – 70 proc. žmonių. Jie nekilnojamąjį turtą perka imdami paskolas, tokiu būdu savo būstus įsigijo daugiau negu pusė šių šalių gyventojų.

Kitose Europos valstybėse, pvz., Prancūzijoje, populiari ir nuoma. Tai, anot ekonomisto, neretai priklauso ir nuo šalies teisinės bazės.

Kainos kol kas nekinta

Jeigu įsigijus būstą vien už palūkanas bankui sumokama daugiau, negu kainuotų nuoma, tuomet pirkti nėra rentabilu, – aiškino Z.Mauricas

Šiuo metu nekilnojamo turto kainos dar nepasiekė to lygio, koks buvo iki ekonomikos pakylimo ir taip vadinamojo būsto kainų burbulo. Duomenys rodo, kad nuo 2008 m. realios nekilnojamo turto kainos krito 49 proc., tačiau šiuo metu jos nusistovėjo ir yra gana stabilios. Tačiau Ž.Mauricas neatmeta, kad jeigu į ekonomiką atslinks dar viena recesija, bus antrasis smarkus kainų kritimas.

Paklaustas, ar kada nors nekilnojamo turto kainos vėl bus tokios, kaip buvo 2008 metais, kai siekė aukščiausią iki šiol buvusį lygį, Ž.Mauricas teigė, kad tikrai taip. Tačiau tai esą ilgalaikė perspektyva, nes kainos auga kartu su infliacija ir dėl to investicija į nekilnojamąjį turtą gali neatnešti didesnės grąžos negu, tarkim, padėtas indėlis ar įsigytos Vyriausybės obligacijos.

„Lietuvoje yra viena priežastis, dėl kurios realios būsto kainos gali kilti. Tai būsto kokybės gerėjimas – kuo kokybė geresnė, tuo kaina didesnė. O minusas yra demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėjant gyventojų dalį dabartinių būstų arba reiks nugriauti, arba jie taps tokie pigūs, kad paskui save į dugną temps ir kito turto kainas. Seno, neekonomiško būsto perspektyvos po 20 metų Lietuvoje kelia abejonių“, – teigė Ž.Mauricas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min