-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2011 06 02

Ekspertai tikisi, kad Lietuvos noras turėti atominę elektrinę nenustelbs gebėjimo skaičiuoti

Ekspertai teigia, jog nežinant sąlygų, kokiomis siūlymus dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte pateikusios kompanijos sutiks pradėti statybas, šio projekto ateitis vis dar neaiški ir tikisi, kad Lietuvos Vyriausybė derybose su galimu investuotoju neprisiims per didelių įsipareigojimų.
Nebeveikiantis reaktorius
Nebeveikiantis reaktorius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, jog trečiadienį paskelbtos informacijos, kad pasiūlymus dėl naujos AE pateikė Jungtinių Valstijų ir Japonijos kompanijos negalima vadinti net „pradžios pabaiga“.

Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro ekspertas Arūnas Molis jam antrino teigdamas, jog, faktas, kad pradėti aptarinėti du pasiūlymai dar nereiškia „nepakeičiamo sprendimo“ dėl naujos jėgainės statybos. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad šie pasiūlymai parodė, jog daugelio jau laidotas Lietuvos plėtojamas AE projektas nėra toks beviltiškas.

„Kol kas sąlygos visiškai neaiškios, pirmiausia reikėtų sulaukti jų ir tada vertinti, kiek jos yra priimtinos Lietuvai. Mes matome, kad situacija greitai keičiasi, tai tie įsipareigojimai dar turi ir užfiksuoti. (…) Manau, kol susitarimai nepasirašyti, tol galima tik labai atsargiai kalbėti apie tai“, – sakė R.Vilpišauskas.

Jis sutiko, kad siekiant pritraukti investuotoją AE projektui yra prielaidų pasikartoti „Williams“ istorijai ir teigė, kad šioje situacijoje ypatingai svarbus yra proceso skaidrumas, kurį tikriausiai bus sunku užtikrinti derybų pradžioje dėl galimų šalių įsipareigojimų neskleisti informacijos.

„Reikia prisiminti ankstesnius šios Vyriausybės patikinimus, jog procesas juda. Į tai yra investuota nemažai laiko ir natūralu, jog yra noras, kad susitarimas visgi būtų pasiektas. Tas noras tikriausiai prisidės. Kaip žinome iš derybų teorijos aiškinimų, kuo didesnis noras pasiekti susitarimą, tuo šalies derybinė galia yra mažesnė“, – teigė R.Vilpišauskas

„Apskritai geriau būtų, kad tada, kai tai nepablogina derybinės Lietuvos padėties, sąlygos taptų viešomis. Ir kad tai nebūtų jau pasiekto galutinio susitarimo sąlygos. Vyriausybė pati turėtų būti suinteresuota, nes nuo to priklauso ir visuomenės pasitikėjimas projektu“, – kalbėjo TSPMI direktorius.

Jis sakė, kad bus nemažai suinteresuotų šio proceso nesėkme ir pabrėžė, kad ne mažesniu iššūkiu už pačias derybas bus veiksmų derinimas su projekto partneriais – Lenkija, Latvija ir Estija.

„Tokio skaičiaus partnerių dalyvavimas tokiame stambiame projekte pats savaime yra didžiulis iššūkis. Vien vadybiniu požiūriu tai yra labai rimtas iššūkis”, – kalbėjo ekspertas.

Paklaustas, kas nulėmė, kad pernai bandymas prisikviesti investuotoją baigėsi nesėkme, o dabar sulaukta dviejų pasiūlymų, R.Vilpišauskas svarstė, kad galbūt pagerėjo Lietuvos derybininkų pasiūlymai ir pasikeitė padėtis atominės energetikos srityje.

Dėl katastrofos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje pasaulyje galėjo sumažėti atominių elektrinių įrangos paklausa. Tačiau šis įvykis, anot eksperto, gali ir neigimai paveikti AE statybos kainą.

„Dėl išaugusio dėmesio saugumo klausimams, gali griežtėti reikalavimai ir tai gali branginti tokius projektus“, – teigė R.Vilpišauskas.

Energetinio saugumo centro ekspertas A.Molis BNS sakė, jog pateikti pasiūlymai rodo, kad nepaisant Lietuvos energetinės rinkos menkumo ir ne tokio greito investicijų atsiperkamumo, vis dėlto domimasi galimybėmis investuoti į branduolinę energetiką Lietuvoje.

„Tai rodo, kad tas projektas, kurį daugelis buvo pasiruošę palaidoti, nėra visiškai beviltiškas“, – sakė energetikos ekspertas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad galutinis galimų investuotojų pasiūlymas yra neaiškus ir negalima sutikti su visomis jų sąlygomis.

„Negalima laikytis aklo tikslo, kad mums būtinai čia reikia branduolinės jėgainės. Mums reikia branduolinės jėgainės, jei ją kas nors pastatys mums priimtinomis sąlygomis. Jeigu mums tos sąlygos yra nepriimtinos, reikia ieškoti kitų energetinės nepriklausomybės užtikrinimo būdų“, – kalbėjo A.Molis.

Pasak jo, jautraus derybų proceso viešumas ir platesnio jų aptarimo klausimas taptų svarbus, jei iškiltų būtinybė rinktis tarp energetinės nepriklausomybės ir žymaus elektros kainų augimo.

„Be abejo, pats procesas turėtų būti pakankamai skaidrus ta prasme, kad suderėtos sąlygos neturėtų tapti netikėtumu – kad mes įsipareigojame daugiau, negu gauname. Neturėtų būti pasakymo, kad mums nebuvo kito pasirinkimo“, – teigė A.Molis.

„Galbūt net reikėtų platesnio politinių partijų sutarimo, jei iškyla dilema, kas mums yra svarbiau – žemos elektros kainos ar nepriklausomybė. Bet jei tos derybos vyksta pakankamai sėkmingai, be kategoriškų sąlygų ar ultimatumų, viešumas nėra toks aktualus dalykas“, – kalbėjo jis.

Energetinio saugumo centro eksperto nuomone, jei Lietuvai pavyktų sėkmingai vystyti AE projektą, tai automatiškai dar nereikštų, kad jos pasienyje vystomi Karaliaučiaus srities ar Baltarusijos AE projektai taptų neįmanomi.

„Net jei būtų pastatyta jėgainė Baltarusijoje, ji sėkmingai galėtų funkcionuoti Baltarusijoje ar pardavinėti elektrą Rusijai. Nepaisant to, kad aš laikausi nuomonės, jog šiame regione yra reikalinga viena jėgainė, neatmetu galimybės, kad viena gali būti pastatyta ES, o kita už ES teritorijos“, – sakė A.Molis.

A.Vilpišausko nuomone, finansinės krizės krečiamos Baltarusijos AE projekto atžvilgiu kyla rimtų klausimų, ar turima išteklių tokiai statybai, tuo tarpu Karaliaučiaus projektas, jo teigimu, gali tapti realiai įgyvendinamu.

A.Molis pritarė, kad branduolinių reaktorių statytojai po Fukušimos katastrofos prarado dalį rinkos ir sustiprėjęs skepticizmas atominės energetikos atžvilgiu paskatino juos domėtis ne tokiomis pelningomis rinkomis.

„Bet ne visi pokyčiai naudingi. Aš beveik įsitikinęs, kad šiandien pastatyti branduolinę elektrinę kainuos gerokai daugiau negu tuo atveju, jei nebūtų įvykusi Fukušimos avarija. Į saugos reikalavimus, parengiamuosius darbus bus žiūrima gerokai griežčiau negu iki tol“, – sakė jis.

Antradienį Energetikos ministerija patvirtino, kad pasiūlymus dėl Visagino AE pateikė Japonijos ir JAV koncernas „Hitachi GE Nuclear Energy“ ir JAV bendrovė „Westinghouse Electric Company“ kartu su japonų įmone „Toshiba“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius