„Savaime suprantama, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, pasisako už žmogaus laisvių gynimą ir demokratinių vertybių puoselėjimą. Tačiau Baltarusijos atžvilgiu jau yra pritaikytos politinės sankcijos. Manau, kad šiuo metu tai yra pakankama priemonė“, – teigia ministras E. Masiulis.
Ministras atkreipia dėmesį, kad be politinių klausimų, tarpvalstybinį bendradarbiavimą sudaro ir daugybė kitų įvairių sričių – kultūra, švietimas, humanitariniai klausimai, ekonomika ir kt.
E. Masiulio įsitikinimu, siekiant gerų kaimyninių santykių, būtina palaikyti bendradarbiavimą visose šiose srityse ir taikyti tik politines sankcijas.
„Ekonominis tarpvalstybinio bendradarbiavimo aspektas Lietuvai turi itin didelę reikšmę, nes nuo sėkmingos ekonominės veiklos priklauso šalies galimybės kurti naujas darbo vietas, spręsti emigracijos problemą“, – pažymi ministras.
Taip pat iš nusivylimo nereikėtų kaimynėms užtrenkti durų ir išsaugoti galimybę Baltarusijai integruotis į Europos bendruomenę.
„Lietuvos rytas“ trečiadienį skelbia, kad ES rengiamos ekonominės sankcijos Baltarusijai išgąsdino Lietuvos verslininkus – į Briuselio taikiklį pateko kaimynų trąšų gamybos gigantas „Belaruskalij“, nuo kurio priklauso Klaipėdos uosto ir geležinkelininkų pajamos.
Dienraščiui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad ekonominės sankcijos baltarusiškų trąšų gamintojams visiems pridarytų tik žalos. Dalis baltarusiškų trąšų per Klaipėdos uostą gabenama į Olandiją ir Vokietiją.
