„Lietuvos žinios“ rašo, kad pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035–aisiais.
Nors pernai šalies gimstamumas šoktelėjo, šiųmečiai duomenys kiek prastesni.
Vilniuje, kaip rašo dienraštis, gyventojų daugėja, tačiau statistika negailestinga Kaunui ir kitiems didmiesčiams. Per pastarąjį dešimtmetį laikinoji sostinė sumažėjo 31 tūkst., Klaipėda – 11 tūkst., Šiauliai – 9 tūkst., Panevėžys – 7 tūkst. gyventojų.
Vietovių, kur gimstamumas mažesnis nei mirštamumas, nepalyginti daugiau nei tų, kur padėtis priešinga, pavyzdžiui, Jiezne pernai gimė 9 kūdikiai, mirė 26 gyventojai, Virbalyje atitinkamai 7 ir 38, Dūkšte – 4 ir 28, Obeliuose – 7 ir 26, Žagarėje – 13 ir 41, Linkuvoje – 14 ir 43.
Pasidomėjus vietovėmis, kur gimstamumas didesnis nei mirštamumas, pasak dienraščio, paaiškėjo, kad tokias galima ant pirštų suskaičiuoti. Išsiskiria Vilnius, kur gimstamumo kreivė šauna aukštyn jau trečius–ketvirtus metus.
Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Agnės Lukauskaitės duomenimis, iki šių metų gruodžio 8 dienos Vilniuje buvo registruoti 10090, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9 886 naujagimiai.
Pernai optimistiškai atrodė Visaginas (gimusiųjų buvo 310, mirusiųjų – 202), Mažeikiai (439 ir 370), Gargždai (221 ir 181). Didesniu gimusiųjų nei mirusiųjų skaičiumi galėjo džiaugtis Plungė, Elektrėnai, Kaišiadorys, Kretinga, Šilalė, Šalčininkai ir keletas kitų miestų. Tačiau šiemet jau net Visagine gerokai mažesnis skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų (gruodžio 8 dienos duomenimis, atitinkamai 258 ir 237).
Kita vertus, ir į šį miestą įsisuko emigracija. Daugiausia išvyksta jaunimas.
Pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035–aisiaisPanaši situacija Mažeikiuose. Miestas ir rajonas palyginti jauni, tad gimstamumas didesnis. Šiemet naujagimių čia užderėjo dar daugiau nei pernai. Iki gruodžio 8 dienos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruoti 679 vaikučiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 637. Skyriaus vyr. specialistės Reginos Česnauskienės duomenimis, gimstamumas čia ir šiemet didesnis nei mirštamumas. Apie emigraciją liudija tai, kad pažymų, leidžiančių tuoktis užsienyje, 2010–aisiais išduota daugiau nei pernai.
Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai mūsų krašte tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000–aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009–aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas – Airijoje.
Prienų rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos A.Radzevičienės turimi skaičiai byloja, kad gimusieji užsienyje pernai sudarė 13 proc. visų rajone registruotų gimusiųjų, šiemet tokių jau buvo 21 procentas. Panašios tendencijos Joniškio rajone. Per šių metų 11 mėnesių čia registruotų naujagimių net apie 20 proc. sudarė gimusieji užsienyje. Pernai tokių tebuvo 11 procentų. Vilniuje registruoti „užsieniečiai“ pernai sudarė net 29 procentus. Šiemet šis skaičius siekia 26 procentus.
Lietuvos gyventojų emigracijos mastai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, su tėvais išvyksta ir vaikai. Statistikų duomenimis, vaikai iki 14 metų sudaro 10 proc. visų asmenų, šiemet išvykusių iš mūsų krašto.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Aidos Janionytės pateikti skaičiai liudija: mokinių šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkst.. 2007–2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008–2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009–2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai.
Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė pritarė, kad dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai mūsų nebeliks. Tačiau mokslininkė ragino nesivadovauti katastrofiniais scenarijais.
„Tiesa, kad visos išsivysčiusios šalys, taip pat ir mūsų, demografiškai nyksta. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 18 metų. Bet žvelgiant istoriškai – tai labai trumpas laikas“, – priminė ji.
Anot pašnekovės, dabar mūsų kraštas pereina į naują demografinės raidos režimą. Lietuvoje tai prasidėjo vėliau nei kitur. Keičiasi gimstamumo modelis – moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30–ies. Ne taip, kaip anksčiau – 20–25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio.
