Todėl šaltinio vandens sankaupai įrengtas šulinys – iki šiol tebėra tuščias. Nei nuvargusių akių praplausi, nei atsigersi, taigi – ir ypatingos poveikio galios – nepajusi.
„Jei šulinėlis dabar, vasarą, sausas, tai liudija būsiant lietingą šiųmetį rudenį. Ši daugiamečių stebėjimų išvada dažniausiai mūsuose pasitvirtina“, – sako kaimo seniūnaitė Vanda Šimkuvienė.
Moteris sako tai dar spėjusi sužinoti ir iš paskutiniojo šią vietą stebukline 1926 metais paskelbusios giliai tikinčios vietos žemaitės Barboros Pocienės palikuonio, kuris šiemet išėjo Anapilin.
Stato kryžius
Bet ir nesuvilgęs lūpų prie išsekusios versmės, pajusi tai, dėl ko išskirtine traukos vieta vidury Darbėnų girininkijos miškų ji tapo ne tik Romos katalikų tikėjimo žmonėms. Čia jie jau kelis dešimtmečius stato kryžius, atkartodami šimtmečiais tęsiamą Kryžių kalno (Šiaulių r.) tradiciją.
Jei šulinėlis dabar, vasarą, sausas, tai liudija būsiant lietingą šiųmetį rudenį. Ši daugiamečių stebėjimų išvada dažniausiai mūsuose pasitvirtina
Naujausias medinis kryžius, pastatytas visai neseniai, dar stovi su prie beržų pririštais įtemptais atraminiais lynais. Meistrai juos paliko, kad vėtros neišjudintų iš šviežiai betonuoto pagrindo. Gal dėkingumo Dievui Kūrėjui simboliu, o gal vilties pasveikti ar įveikti dvasios negalią ženklu pasitarnaus. Kas čia nuolat ieško ir atranda atgaivos sielai, tai – labai svarbu.
Apie šį mitologinio paveldo objektą, vadinamą Erškėtynu, Kretingos savivaldybės interneto svetainėje žinių nedaug. Bet kryptis norintiems aplankyti ir pamatyti, kaip Žemaitijos miško glūdumoje tankėja kryžių įkalnė – nurodyta. Sakraline vadinama vieta yra prie vietinės reikšmės kelio, jungiančio Lazdininkų ir Dimitravo kaimus.
Čia beveik šimtmetį stovi Dievo Motinos garbei pastatyta koplyčia, kasmet sutraukianti šimtus maldininkų į Gegužines pamaldas ir Sekmines. Tikima, kad aukojamos šv.Mišios, giesmės ir maldos bei pastatyti kryžiai suteiks malonių ramybės ieškantiesiems.
Šią sakaralinę vietą dabar rūpestingai prižiūri vietos gyventoja Irena Kaubrienė. Darbėnų girininkija, kuriai priklauso ši kertinė miškų buveinė, bendruomenės patogumui įrengė stogines. „Parengėme projektą ir europinės paramos lėšomis Erškėtyną, kaip lankytojų traukos centrą, sutvarkysime dar patogiau, atnaujinsime suolus, susirinkimų vietą“, – sako V.Šimkuvienė.
Svarbiausia – dvasios ekologija
Pasak seniūnaitės, kad šiame Kretingos krašto miške almančią versmę kryžių įkalnė imtų supti ir ji kasmet tankėtų, nemažai prisidėjo ir buvęs vietos eigulys Audrius Lubys. Jį už tai aplinkinių kaimų – Joskaudų, Lazdininkų, Želvių, Kadagynų,Vidmantų – gyventojai itin gerbia. „Juk ne tik gamtos vertybių saugojimas, ekologija svarbi, dar svarbiau – dvasios ekologijos reikalai“, – sako žmonės.
Žemaitiją jau savaitę merkiantys lietūs – akivaizdi šlapio rudens preliudija, bet keliautojų po šį kraštą,atrodo,tai negąsdina. Nemažai jų sutikti teko ir prie kito pakankamai toli nuo magistralinių kelių nutolusio mitologinio pavedo objekto Kretingos rajone – Įpilties alkakalnio ir piliakalnio.
Jo pritaikymui turizmo reikmėms taip pat pasinaudota europinės paramos lėšomis, ir lankytojų srautas čia akivaizdžiai didėja. Net ir po saulės laidos pavėsinėse – gyvas vasarotojų klegesys.
