Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ES Taryboje Lietuvos entuziazmą dėl JAV gins Prancūzijos tarnautojas ir Suomijos žurnalistė

Tarybos posėdis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Tarybos posėdis
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kai ant apskrito stalo ketvirtadienį Paryžiuje bus išdėliotos 28 Europos Sąjungos šalių vėliavos, už Lietuvos trispalvės sėdės Prancūzijos civilinės aviacijos administracijos tarnautojas ir Suomijos laikraščio žurnalistė.

Simuliacinėje ES Taryboje Philippe'as Gabouleadas ir Piia Immonen-Seuguenot agituos už Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų laisvos prekybos sutartį, dėstydami argumentus, kuriuos išgirdo Vilniuje tris dienas susitikinėdami su Lietuvos diplomatais, politologais, ekonomistais ir verslininkais.

Prancūzas ir suomė yra tarp pusšimčio Prancūzijos nacionalinės administravimo mokyklos (ENA) programos dalyvių, gilinančių savo žinias apie ES. Grupės nariai šią savaitę lankė skirtingas ES šalis, o ketvirtadienį ir penktadienį susirinks Paryžiuje, kur imituos ES atstovų susitikimą ir sieks konsensuso dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų.

Lietuvai svarbus saugumo ar geopolitinis matmuo. 

„Mūsų tikslas yra giliau pažinti europinius reikalus ir pamatyti iš vidaus, kaip veikia sprendimų priėmimo mechanizmai“, – Vilniuje BNS sakė P.Immonen-Seuguenot, kuri yra Suomijos verslo laikraščio „Kauppalehti“ žurnalistė Paryžiuje.

Pasak Ph.Gabouleaude'o, programos dalyviai galėjo pasirinkti, kuriai valstybei atstovaus simuliacijoje. Vykti į Lietuvą jis nusprendė todėl, kad iki šiol mažai žinojo apie Baltijos šalis. Prancūzo teigimu, per 11 mėnesių trunkančią programą grupė jau lankėsi Strasbūre, Briuselyje ir Atėnuose.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad Lietuva remia ES ir JAV sutartį dėl geopolitinių priežasčių, nors tiesioginė ekonominė nauda ir „nebūtų labai reikšminga“ dėl ribotų Lietuvos ir JAV prekybinių ryšių.

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartimi JAV ir ES ketina įkurti laisvosios prekybos ir investicijų zoną, kuri turėtų apie 820 mln. gyventojų

„Lietuvai svarbus saugumo ar geopolitinis matmuo. Sėkmingas derybų užbaigimas ir tokio susitarimo tarp JAV ir ES įgyvendinimas parodytų, jog transatlantinis aljansas yra stiprus ir gali sutarti ne tik esminiais saugumo klausimais, kurie svarstomi NATO formate, bet ir ekonominėje srityje. Toks susitarimas, sukurdamas laisvos prekybos erdvę tarp JAV ir ES, siųstų politinį signalą į kitus pasaulio regionus ir leistų kalbėtų apie tai, kad prognozės dėl Vakarų nuosmukio pasaulyje ir pralaimimos konkurencijos Kinijai visgi turėtų būti vertinamos atsargiai“, – BNS sakė politikos ekspertas.

Jo teigimu, Lietuvos vadovai taip pat tikisi, kad ES ir JAV sutartis atvers „galimybę lengviau prekiauti energetikos ištekliais, pirmiausia įsigyti gamtinių dujų iš JAV, kur dėl skalūnų dujų pasiūlos gamtinių dujų kainos yra kelis kartus mažesnės nei vidutiniškai Europoje“.

Anot R.Vilpišausko, Vakarų Europos šalyse diskusijos dėl sutarties su JAV yra aktyvesnės dėl aktyvių interesų grupių, kurios gali patirti didesnę konkurenciją pašalinus prekybos kliūtis prekyboje su JAV, – pavyzdžiui, Prancūzijos ūkininkų.

Derybų pradžią aptemdė skandalas dėl JAV vykdomo šnipinėjimo prieš savo sąjungininkus Europoje.

Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutartimi JAV ir ES ketina įkurti laisvosios prekybos ir investicijų zoną, kuri turėtų apie 820 mln. gyventojų, o jos prekybos apimtys sudarytų daugiau nei trilijoną dolerių per metus.

Derybų pradžią aptemdė skandalas dėl JAV vykdomo šnipinėjimo prieš savo sąjungininkus Europoje. Kritikai taip pat teigia nerimaujantys, kad dėl sutarties gali būti sumažinti sveikatos apsaugos ir maisto saugumo standartai.

Anksčiau buvo tikimasi sutartį pasirašyti dar per šią Europos Komisijos kadenciją, kuri baigiasi lapkričio 1-ąją, tačiau šiuo metu jau kalbama apie kitų metų vidurį.

„Kol kas prognozuoti sudėtinga, tik galima konstatuoti, kad nepasitvirtino pirminiai lūkesčiai, kuriuos išreiškė JAV prezidentas, kad derybas reikėtų pabaigti vienu ypu. Derybos vyksta daugiau nei metus ir akivaizdu, kad kai kuriose šalyse atskiros interesų grupės gana aktyviai kritikuoja ir puola. Įsibėgėjus derybų procesui, vėl gali stiprėti interesų grupių pasipriešinimas, ir jis gali nustumti į šalį bendruosius ekonomikos, vartotojų interesus ir strateginę susitarimo svarbą“ , – perspėjo R.Vilpišauskas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min