Lietuvos teismo prašymu ES Teisingumo Teismas ketina išaiškinti, ar ES teisė nedraudžia tokio reguliavimo, kurio pagrindu asmenų vardai ir pavardės rašomi tik lietuvių kalbos rašmenimis.
Byla Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič–Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip „Malgorzata Runiewicz“, o santuokos liudijime – kaip „Malgorzata Runiewicz–Wardyn“.
Be to, Civilinės metrikacijos skyriaus taip pat prašyta Malgožatos Runevič–Vardyn sutuoktinio Lenkijos piliečio Lukasz Pawel Wardyn vardus santuokos liudijime užrašyti su lenkų kalboje vartojamomis diakritinėmis modifikacijomis.
Kadangi ginčas prasidėjo Lietuvos teismuose, Liuksemburgo teisėjai pareikalavo dokumentus pateikti lietuviškai, antradienį rašo dienraštis „Rzecpospolita“.
„Tai neįtikėtina tokioje byloje“, – teigė L.Pawel Wardyn. Vis dėlto jis pripažino: „Formaliai proceso kalba iš tikrųjų yra lietuvių kalba, nes byla pateko į Liuksemburgą tarpininkaujant lietuviškam teismui. Tokie yra Europos teisingumo teismo reikalavimai“.
Anot „Rzecpospolita“, nors dokumentus išvers i lietuvių kalbą, L.P.Wardyn ketina kreiptis su skundu į ombudsmeną.
Teismas bylą nagrinėti žada rugsėjo viduryje.
Lietuvos vyriausybė savo pastabose nurodė, kad ES teisė vardų ir pavardžių rašybos iš esmės nereguliuoja. Todėl toks reguliavimas yra nacionalinės teisės dalykas, ir valstybės narės gali pačios nuspręsti, kaip turi būti rašomi vardai bei pavardės jų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose.
Be to, Vyriausybė sako, kad konkrečios valstybės narės pasirinktas vardų ir pavardžių rašybos valstybinis reglamentavimas gali būti pateisinamas viešaisiais kalbos kaip konstitucinės vertybės interesais. Atitinkamai valstybė gali numatyti, kad pavardės turi būti rašomos tik lietuviškais rašmenimis, kaip nustatyta šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose.
Seimas šiemet atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant.
