Vyriausybė šioje byloje gina Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašybą, tačiau, anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, ir toliau remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą.
Lietuvoje ir Lenkijoje prieštaringai vertinamas klausimas Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič–Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip „Malgorzata Runiewicz“, o santuokos liudijime – kaip „Malgorzata Runiewicz–Wardyn“.
„Argumentuojama, kad teisė rašyti pavardes originalo kalba lotyniškai yra susijusi su laisvu asmenų judėjimu. Lietuva šį argumentą ginčija, teigdama, kad tai valstybių vidaus teisės reikalas“, – BNS trečiadienį sakė ministras R.Šimašius.
„Kita vertus, mūsų Vyriausybė laikosi nuostatos, kad teisė rašyti vardus ir pavardes originalo kalba turi būti įteisinta. Ne dėl to, kad to reikalautų ES teisė, bet dėl to, kad tai atitinka Lietuvos piliečių interesus“, – pridūrė ministras.
Vienas iš pareiškėjų Lukaszas Pawelas Wardyn (Lukašas Pavelas Vardynas) BNS sakė manąs, kad problemos dėl pavardžių rašybos, reikalaujant jas rašyti lietuviškai, kuriamos dirbtinai.
„Jūs jau vartojate raides, kurių nėra jūsų abėcėlėje – Vilniuje matyti užrašai „Swedbank“, WC. Man tai panašiau į veidmainystę, o ne į kalbos saugojimą“, – teigė pareiškėjas.
Jis sakė patiriantis daugybę problemų kasdieniame gyvenime, pradedant skrydžių užsakymu.
Jūs jau vartojate raides, kurių nėra jūsų abėcėlėje – Vilniuje matyti užrašai „Swedbank“, WC. Man tai panašiau į veidmainystę, o ne į kalbos saugojimą.
„Negaliu keliauti su vaiku be žmonos, visada turiu turėti pažymas“, – BNS sakė L.P.Wardyn.
Europos Komisijoje dirbantis L.P.Wardyn teigė tikįs, kad teismo sprendimas bus paskelbtas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
Seimas šiemet atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Lietuvos Vyriausybė pabrėžia, kad tai būtų naudinga ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.
Atmetę Vyriausybės projektą, grupė parlamentarų pateikė siūlymą originalią rašybą leisti ne pagrindiniame paso puslapyje, tačiau R.Šimašius sako, kad tokį projektą derėtų svarstyti tik po ES teismo sprendimo.
„Teismo sprendimas darys įtaką ir diskusijai Lietuvoje dėl vardų ir pavardžių rašymo. Todėl būtų protinga sulaukti teismo sprendimo“, – BNS sakė ministras.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ES teismo klausia, ar dabartinė tvarka nediskriminuoja asmenų dėl jų etninės kilmės ir neriboja teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.
Lietuvos politikos elite nuomonės dėl pavardžių liberalizavimo išsiskiria. Premjeras Andrius Kubilius, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras R.Šimašius siūlo leisti nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis. Tuo metu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė balsuojant dėl tokio pasiūlymo susilaikė.
Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT šių metų gegužę atliktoje apklausoje 46,6 proc. respondentų sakė pritariantys, kad Lietuvos pilietybę turintiems kitų tautybių asmenims būtų suteikta teisė savo pavardes asmens dokumentuose rašyti originalo kalba, naudojant lotyniškus rašmenis.
Tokiai idėjai nepritariantys teigė 30,3 proc. apklaustųjų, 23 proc. sakė neturintys nuomonės.
