Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Estija sunkiai pratinasi prie euro valiutos. O kaip būtų su Lietuva?

Eurų banknotai
Lauros Gabrilavičiūtės/15min.lt nuotr. / Eurų banknotai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Išlipus iš lėktuvo Talino oro uoste pasitinka reklamos, skelbiančios apie naujos valiutos – euro įvedimą Estijoje. „Nuo 2011 metų sausio 1 dienos Estijos valiuta yra euras“, – taip skamba reklaminiai plakatai. Nors Talinas yra 2011-ųjų metų Europos kultūros sostinė, bet jokios informacijos apie tai nesimato.

Šiuos metus estai sutiko gana iškilmingai. Euro valiutos įvedimas ir tapimas 17-ąja euro zonos šalimi ekonominės recesijos laikotarpiu rodo, kad šalies vyriausybė puikiai išmano savo darbą. Nenuostabu, kad Estijos premjeras Andrusas Ansipas ir jo vadovaujama Reformų partija laimėjo pastaruosius visuotinius rinkimus, o partijos vadovas išlaikė šalies premjero postą. Turint omenyje tai, kad A.Ansipso vyriausybei teko dirbti ekonominės krizės laikotarpiu ir tuo metu pasiekti, kad šalyje būtų įvestas euras – tai didelis pasiekimas, verčiantis žmones juo pasitikėti.

Kišenėje euras, mintyse krona

Nuo sausio 1 dienos Estijoje negalima už prekes ir paslaugas atsiskaityti buvusia šalies valiuta –  kronomis. Šalyje vyksta pereinamasis procesas prie euro, tad tik bankuose galima išsikeisti kronas į naująją valiutą.

„Euras leis mūsų šaliai pritraukti daugiau investicijų“, – metų pradžioje teigė Estijos premjeras. Nepaisant gerų norų, estai vangiai prisitaiko prie euro. Žmonės vis dar lieka lojalūs kronai.

Tartu mieste atsidarančio didžiausio mokslų centro Baltijos šalyse „Ahhaa“ marketingo vadovė Nina Feštšina paklausta, kiek investicijų kainavo pastatyti ir įrengti šį modernų tyrimų ir laisvalaikio centrą, atsakė: „Į centrą investuota 300 milijonų Estijos kronų. Jei norite kainą sužinote eurais – padalinkite sumą maždaug iš 15.“

Mokslo centrui pastatyti ir įrengti reikėjo maždaug 20 mln. eurų.

Lankantis Estijoje galima pastebėti, kad tai nėra vienintelis pavyzdys, kai įvairių viešųjų įstaigų, institucijų vadovai investicijas vis dar skaičiuoja kronomis. Norint palengvinti piliečių orientavimąsi parduotuvėse, prekių kaina nurodoma eurais ir kronomis. Viešbučiuose galima rasti net administracijos atsiprašymų, kad ne visos kainos yra pateikiamos abejomis valiutomis, o nuošalesniuose ir mažesniuose miestuose viešbučių kainininkai mena tik estiškos kronos egzistavimo laikus.

Estas: tikimės, kad žmonės pripras prie euro

„Praėjusios kadencijos Vyriausybės nesugebėjimą įvesti šalyje eurą nuo 2007 metų traktuočiau kaip nusikaltimą prieš valstybę“, – mano ekonomistas.„Žmonės turi laiko iki vasaros, tikiuosi, kad jie pripras prie euro“ – teigia Estijos turizmo valdybos konsultantas Juhanas Anupoldas. Jis neslepia, kad labai tikisi, jog įstojimas į euro zoną turės geresnės įtakos Estijos turizmo rinkos atsigavimui.

„Estams yra sunku. Anksčiau jie turėjo kroną, dabar eurą. Nepaisant to, tai mums yra tik geriau“, – teigia J.Anupoldas.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekonomikos ir vadybos fakulteto dekano Prano Žukausko, natūralu, kad estai sunkiai priima euro valiutą. „Žmonės, ypač vyresnieji ir mažiau keliaujantys, būna pripratę prie kainų, sumų vertinimo. Jiems reikia laiko apsiprasti. Ypač ši problema aktuali šalims, kuriose įvedus naują valiutą kainų skaičiai etiketėse sumažėja, nes euras yra brangesnis už jų senąją valiutą. Tada žmonėms apgaulingai atrodo, kad prekės labai nebrangios, nes dabar Estijoje etiketėse kainas išreiškiantys skaičiai yra apie 16 kartų mažesni. Pavyzdžiui, Maltoje įvedus eurą, jie tapo maždaug dvigubai didesni ir ten žmonės atsargiau leido naujuosius pinigus.“

Lietuvai labai naudingas euro įvedimas

VDU profesoriaus teigimu, Lietuvai būtų ne ką lengviau pamiršti litą ir priimti euro valiutą, o piniginė išraiška skirtųsi maždaug 3,5 karto. Tad žmonės turintys mažiau pinigų greičiau juos išleistų to net nejausdami. Nepaisant šių skirtumų, lietuviai jau turi daug patirties keičiant šalies valiutą.

„Lietuvoje mes ne kartą pratinomės prie naujų pinigų – apyvartoje buvo cariniai rubliai, prieškariniai litai, vokiškos markės, pokariniai rubliai, 1961 m. rubliai, „žvėreliai-vagnoreliai“, dabartiniai litai. Jeigu (neduok, Dieve) grįžtų, pavyzdžiui, rubliai, prie jų reikėtų taip pat priprasti iš naujo. Nė vienu savo smegenų neuronu neabejoju, kad Lietuva laimėtų, turėdama bendrą ES valiutą“, – teigia P.Žukauskas.

Ekonomisto teigimu, jei būtume turėję eurą jau anksčiau, tai ekonominę krizę būtume pergyvenę žymiai lengviau, skolinimosi sąlygos būtų geresnės, o šalis labiau patrauklesnė investuotojams. Negana to, skolinimasis būtų užkrovęs mažiau vargo ateities kartoms.

Kas kaltas, kad Lietuva dar neturi euro?

„Praėjusios kadencijos Vyriausybės nesugebėjimą įvesti šalyje eurą nuo 2007 metų traktuočiau kaip nusikaltimą prieš valstybę“, – mano ekonomistas.

Tuo metu dalinti populistiniai pažadai, neapgalvotai ir nelaiku keliamos pensijos, socialinės išmokos, tarnautojų atlyginimai tik padidino šalies infliaciją ir sužlugdė euro įvedimo programą ir nustūmė Lietuvą į šalių grupę, kurios skaudžiausiai visoje Europoje išgyveno ekonominę recesiją.

„Pensijos ir atlyginimai Lietuvoje vieni mažiausių ES, reikia juos didinti, bet tai turi būti daroma sistemiškai ir labai tiksliai parinktu laiku. Labai tikiuosi, kad 2014 metais jau turėsime eurą", – teigia VDU ekonomikos profesorius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min