„Tai, kad jis buvo paleistas greičiau nei po 24 valandų, buvo blogas netikėtumas. Tikimės, kad ateinančios dienos atneš daugiau aiškumo apie aplinkybes, kurioms susiklosčius jis buvo taip greitai paleistas“, – BNS sakė U.Paetas.
„Svarbu, kad Lietuvos išduotas tarptautinis arešto orderis lieka galioti ir šis asmuo turi būti sulaikytas atliekant tyrimo procedūras. Kai yra tvirti ir pagrįsti įtarimai, kad šis asmuo 1991-aisiais Vilniuje įvykdė nusikaltimus, dėl kurių žuvo 14 žmonių, jis turi būti atiduotas teisingumui“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Pasak U.Paeto, Austrija turėtų labai aiškiai pasakyti, kokiomis aplinkybėmis M.Golovatovas buvo paleistas.
„Pareigūnai, kurie priėmė šį sprendimą turėtų paaiškinti, kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas. Kol kas aš negirdėjau jokio paaiškinimo ir Austrijos pareigūnų. Svarbu, kad tokie dalykai nepasikartotų ir kad mūsų bendradarbiavimas nenukentėtų ilgalaikėje perspektyvoje. Būtina remtis sveiku protu. Tolesni žingsniai priklauso nuo Austrijos pareigūnų paaiškinimų“, – kalbėjo Estijos ministras.
M.Golovatovas Vienoje buvo sulaikytas ketvirtadienį, o penktadienį paleistas. Austrija teigia, kad įtariamasis paleistas tik dėl teisinių priežasčių, tačiau kai kurie Lietuvos politikai įtaria, kad Viena pasidavė Rusijos spaudimui. M.Golovatovas įtariamas veikomis, kurios priskiriamos prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis.
Dėl tokio austrų sprendimo prezidentė Dalia Grybauskaitė įpareigojo konsultacijoms į Vilnių atšaukti Lietuvos ambasadorių Vienoje, o pirmadienį Austrijos ambasados atstovui buvo įteikta nota.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, daugiau kaip tūkstantis buvo sužeisti.
