Jo teigimu, lygias teises seksualinių mažumų atžvilgiu skatinantys renginiai ir eitynės buvo uždrausti arba palydėti incidentų, neramumų ar smurto išpuolių ne tik Lietuvos sostinėje, tačiau ir Maskvoje, Bratislavoje bei Kišiniove.
T.Hammarbergas konstatuoja, kad nors daugiau nei 20 tokio pobūdžio renginių gegužę Europoje įvyko ir dauguma jų praėjo gana ramiai, tačiau beveik visada kilę incidentai parodo, kad policijos kompetetinga apsauga yra reikalinga.
„Gegužės 8–ąją „Baltic Pride“ eitynės vyko Lietuvoje. Tačiau prireikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kad būtų patvirtintas leidimas renginiui vykti. Eitynės vyko saugant didelėms policijos pajėgoms ir esant dideliam skaičiui priešiškai nusiteikusių protestuotojų. Priešiškumas renginio atžvilgiu lėmė, kad policijos buvo daugiau nei dalyvių“, – teigiama ET žmogaus teisių komisaro pranešime.
Maskvoje gegužės 29–ąją turėjusios vykti gėjų eitynės buvo uždraustos miesto valdžios, nes esą ji negalėjo užtikrinti dalyvių saugumo, be to, norėta išvengti transporto kamščių, teigiama pranešime. Dėl to buvo nesėkmingai kreiptasi į teismą. Visgi, keli aktyvistai sugebėjo surengti trumpą protesto akciją miesto centre.
Priešiškumas renginio atžvilgiu lėmė, kad policijos buvo daugiau nei dalyviųMaskvoje, anot ET žmogaus teisių komisaro, gėjų eitynės draudžiamos jau penkerius metus. Dėl to rengėjai ruošiasi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
Gegužės 22–ąją Bratislavoje, Slovakijoje, vykusių seksualinių mažumų eitynių metu, pasak pranešimo, protestuotojai neonaciai metė į dalyvius kiaušinius, akmenis bei panaudojo ašarines dujas, todėl paradas turėjo keisti žygiavimo kryptį ir dalyviai negalėjo žygiuoti miesto centre. Policija esą tuomet sulaukė kritikos dėl per mažo skaičiaus saugojusių pareigūnų.
Moldovoje, Kišiniove gegužės 2–ąją suplanuotas seksualinių mažumų festivalis buvo atšauktas, nes Kišiniovo apeliacinis teismas atmetė prašymą surengti jį pagrindinėje miesto aikštėje. Teismas nusprendė, kad renginys turėtų vykti parke, bet šis siūlymas buvo atmestas organizatorių.
Anot T.Hammarbergo, šie pavyzdžiai rodo, kad lygias teises propaguojantiems tokio pobūdžio renginiams vis dar trukdoma vykti, o tai pažeidžia teisę laisvai rinktis.
ET žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog valstybė privalo apsaugoti dalyvius taikių demonstracijų metu. Toks įpareigojimas, pasak EŽTT, yra itin svarbus asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras arba priklausantiems mažumoms, nes jie yra labiau pažeidžiami.
Be to, anot pranešimo, EŽTT yra pabrėžęs, kad taikūs susirinkimai negali būti uždrausti tiesiog dėl priešiškų nuostatų demonstrantų atžvilgiu arba jų ginamų idėjų.
Tai esą buvo patvirtina Teismo nutartyje dėl uždrausto seksualinių mažumų parado Varšuvoje 2005–aisiais.
