Su kokiomis mintimis išvažiuojate atgal į Briuselį – jau nusprendusi dalyvauti mūsų šalies prezidento rinkimuose ar dar – ne? – „Lietuvos rytas“ paklausė 52 metų D.Grybauskaitės.
Puikiai suvokiu, kad nebegaliu nepaisyti to, kas vyksta Lietuvoje, ir spaudimo apsispręsti dėl prezidento rinkimų. Sprendimo aš dar nepriėmiau, bet apie tai visąlaik galvoju.
Visi žinome, kiek kainuoja Ignalinoje pagaminta elektra. O kiek už ją moka vartotojai? Didelė kaina yra ne dėl to, kad ją nustatė rinka, o dėl to, kad tos rinkos ir konkurencijos nėra, – sakė Dalia Grybauskaitė.Šią savaitę Vilniuje susitikote su premjeru Andriumi Kubiliumi ir finansų ministru Algirdu Šemeta. Ar pritariate jų nuostatoms, kad naktimis priimtus įstatymus galima greit pataisyti, o padarytos klaidos – mažmožis?
Didžiausia naujosios valdžios padaryta žala yra ne dėl tam tikrų techninių dalykų, o dėl to, kad praleista proga apie savo pirmuosius žingsnius ir darbus sudaryti gerą įspūdį. Vienas deguto šaukštas sugadino gerą ir neišvengiamų teisės aktų paketą. Tai – didelė žala ir rimta politinė klaida, nes finansai visada turi politinio užtaiso. Todėl juos tvarkyti ir vertinti reikia atsakingai.
Per sunkmetį visoje Europoje stengiamasi apsaugoti smulkųjį ir individualų verslą, nes jam priklausanti grupė žmonių – tarsi socialinis saugiklis. Jie gali neiti į Darbo biržą ir kartu palengvinti valstybei ištverti sunkmetį.
Daug kas Lietuvoje su baime laukia kitų metų, kai bus uždaryta Ignalinos elektrinė. Jūs po susitikimo su Vyriausybe minėjote, kad ES skirs lėšų elektros jungtims su Skandinavija. Gal galėtumėte detaliau paaiškinti, kaip Briuselis padės būtent Lietuvai?
Ne Briuselis, o Lietuva pati turėjo jau seniai sau padėti. Bet ji to nedarė. Ir tai – jos kaltė. Todėl turi dabar tai padaryti.
Ar tam dar yra laiko?
Taip. Pagrindinė Lietuvos problema ta, kad nėra energetinės rinkos. Mūsų šalies gyventojai negali pasirinkti, prie kokio energijos tiekėjo prisijungti. Yra tik elektros ir dujų monopolininkai. Briuselyje elektros tiekėją galiu pasirinkti iš esamų keturių įvertindama, kuri kaina priimtiniausia. Lietuviai tokios teisės neturi.
Visi žinome, kiek kainuoja Ignalinoje pagaminta elektra. O kiek už ją moka vartotojai? Didelė kaina yra ne dėl to, kad ją nustatė rinka, o dėl to, kad tos rinkos ir konkurencijos nėra. Todėl visai nesvarbu, ar veiks Ignalinos elektrinė, ar ne, ar bus pastatyta nauja, ar ne. Elektros kaina priklausys nuo monopolininkų ir tų klaidų, kurias padarė kelios vyriausybės. Būtina pakeisti anksčiau priimtus įstatymus, kainų metodiką ir kuo greičiau demonopolizuoti rinką.
Arši jūsų kritika buvusiai Vyriausybei buvo sukėlusi diskusiją – ar kitų šalių eurokomisarai taip pat pliekia savo valstybes? Galbūt taip bandėte įžengti į Lietuvos politinį gyvenimą?
Kaip buvusi finansų ministrė, matydama, kas darosi Lietuvos finansiniame gyvenime, dar prieš dvejus metus pabandžiau tuometinę Vyriausybę perspėti, kad būtina griebtis reikiamų priemonių. Tačiau nebuvau išgirsta, nors iš pradžių kalbėjau neviešai. Toliau buvo daromos klaidos ir slepiama tikra informacija. Tai trukdė ir verslui, ir pačiai Vyriausybei pasirengti sunkmečiui. Buvo stengiamasi tik nugyventi iki rinkimų. Todėl tylėti nebegalėjau.
Ar jus gyvenimas Briuselyje pakeitė, ar teko ko nors atsisakyti?
Ten išmokau kantrumo ir ilgiau siekti reikiamo rezultato.
Ar nebuvo taip, kad koks nors aukštas Briuselio pareigūnas būtų jus išmušęs iš vėžių?
Bijau, kad yra buvę atvirkščiai. (Šypsosi.)
