Už J.M. Barroso balsavo 382 EP nariai, prieš – 219, o susilaikė 117. Pagal galiojančią Nicos sutartį Komisijos pirmininkui patvirtinti pakanka paprastos EP narių balsų daugumos, neskaičiuojant susilaikiusiųjų, teigiama pranešime spaudai.
Ankstesni EK pirmininkai buvo patvirtinti tokiu santykiu:
2004 m. liepos 22 d.: José Manuel Barroso – 413 už, 251 prieš, 44 susilaikė;
1999 m. gegužės 5 d. Romano Prodi –392 už, 72 prieš, 41 susilaikė;
1994 m. liepos 21 d. Jacques Santer – 260 už, 238 prieš, 23 susilaikė.
Papildyta BNS pranešimu. Didele Europos įstatymų leidėjų balsų persvarą patvirtintas J.M.Barroso užsitikrino, kad jo kadencija nenutrūks, net jeigu kitais metais įsigalios Lisabonos sutartis, kurioje numatomos didelio masto ES reformos.
„Leiskite pasveikinti naujai išrinktą pirmininką kaip (Europos) Komisijos pirmininką. Mūsų laukia daug darbo. Susidursime su daugeliu iššūkių“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas.
„Žinau, kokie yra jūsų lūkesčiai, todėl tikimės bendradarbiauti su jumis ir daug pasiekti per ateinančius penkerius metus“, – pridūrė jis, kai buvęs Portugalijos premjeras buvo pasveikintas atsistojusių delegatų ovacijomis.
J.M.Barroso padėkojo jį parėmusiems įstatymų leidėjams. Pastarąsias kelias savaites Europos Parlamento frakcijos po kaulelį nagrinėjo jo ateities planus ir kritikavo per pirmąją kadenciją nuveiktus darbus, sprendžiant didžiuosius iššūkius, tokius kaip finansų ir ekonomikos krizės.
„Esu Komisijos pirmininkas, todėl mano partija taps Europa, – sakė J.M.Barroso. – Tie, kad nori dalyvauti šioje jaudinančioje kelionėje – Europos integracijoje – jie turi užtikrinti būtiną konsensusą suvienytos Europos vardan.“
J.M.Barroso, kuris buvo vienintelis kandidatas į Europos Komisijos pirmininko postą, jau anksčiau užsitikrino 27 Europos Sąjungos valstybių vadovų paramą.
Jo perrinkimu buvo beveik neabejojama, nes centro dešinieji yra pagrindinė politinė jėga Europarlamente.
Papildyta 18.39 val.: Vitkus: „Kaip komunikuotojas, jis normaliai dirba“
Politologo Gedimino Vitkaus nuomone, J.M.Barroso iš esmės susitvarkė su užduotimi būti ES vienijančia figūra.
„EK yra didelis tanklaivis, biurokratinis mechanizmas ir vienas žmogus negali imti ir sukinėti jį taip, kaip jam atrodo. Labai daug kas ES priklauso nuo valstybių, ne nuo EK pirmininko. Mano manymu, J.M.Barroso kažko ypatingo nenuveikė, bet jeigu kalbėtume apie tai, kad kartais valstybes nares reikia paagituoti kažką daryti arba suvienyti, jokių priekaištų J.M.Barroso negalima sakyti – skaldymu jis neužsiėmė. Kaip komunikuotojas, jis normaliai dirba“, – kalbėjo ES ekspertas.
Anot politologo, idealų EK pirmininką sunku surasti, nes tai yra kompromisinė figūra – jis turi įtikti visoms 27 valstybių valdžioms. „O valstybės ir vyriausybės labai skirtingos, ypač didžiosios. Labai retai taip sutampa, kad EK vadovas visiems įtinka ir sugeba „prastumti“ visokių naujų projektų ir idėjų“, – pastebėjo G.Vitkus.
Naujuoju Lietuvos deleguotu komisaru šią savaitę patvirtintas Algirdas Šemeta. Tačiau dabartinės kadencijos EK darbą baigs jau spalio 31 dieną. Tuomet valstybės narės rinksis kandidatus, kuriuos siūlys važiuoti dirbti į Briuselį naujai kadencijai. „J.M.Barroso jiems nelabai gali padėti. Akivaizdu, kad tie komisarai, kurie neteko paramos savo šalyse, bus pakeisti. O dėl A.Šemetos – nemanau, kad kol konservatoriai yra valdžioje, jie sugalvotų kažką keisti“, – svarstė politologas.
