Tokio draudimo galiojimą trejiems metams – iki 2014-ųjų gegužės 1-osios – EK pratęsė ketvirtadienį, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
Anot pranešimo, laikotarpis buvo pratęstas dėl to, kad panaikinus apribojimus kiltų grėsmė, kad galėtų sutrikti žemės rinka.
Nepaisant to, EK ragina Lietuvą dėti daugiau pastangų, kad struktūrinės žemės ūkio reformos būtų baigtos, o apribojimai būtų pamažu naikinami dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui, kad rinkos geriau pasirengtų liberalizavimui.
Leidimą pratęsti draudimą ketvirtadienį gavo ir Slovakija. Pereinamasis laikotarpis dar trejiems metams anksčiau taip pat buvo pratęstas ir Vengrijai bei Latvijai.
Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva buvo išsiderėjusi 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams – jis baigsis šių metų balandžio 30 dieną. Apribojimai užsieniečiams netaikomi, jei jie ne mažiau kaip trejus metus nuolat gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad už leidimą žemę parduoti užsieniečiams pasisako 22 proc, o prieš jį – 65 proc. Lietuvos gyventojų.
Kai kurie ekspertai teigia, kad draudimo patęsimas trukdo ekonomikos vystymuisi neskatina užsienio investicijų, šalį daro nepatrauklia, didina emigraciją.
Asociacijos „Investor's' forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė mano, jog bet kokie draudimai kenkia šalies investiciniam klimatui.
Kai kurie ūkininkai sako, kad šiuo metu žemės hektaro kaina Lietuvoje, priklausomai nuo jos derlingumo, siekia nuo 2 tūkst. iki 8 tūkst. litų. Pasak jų, jaučiama nedidelė kainos didėjimo tendencija.
