Bumerangu gali grįžti ir paskelbtas visuotinis taupymo vajus – turėtų būti sumažintos ir lėšos, skirtos bėgliams pargabenti į Lietuvą.
Raseinių rajono kriminalinės policijos tyrėja Erika Gobiūnaitė teigė, jog dažniausiai dėl užsienyje dingusių artimųjų kreipiasi motinos ir žmonos.
Vienas iš daugelio
„Pastaruoju metu iš užsienio parsivežama daugiau nusikaltėlių, negu skelbiama jų paieškų pagal Europos arešto orderį“, – LŽ teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis.
Tai susiję ne tik su gerėjusia iki krizės kriminogenine situacija šalyje, bet ir su sudėtinga Europos arešto orderio išdavimo tvarka. Viena būtinų sąlygų – už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos įstatymus turi grėsti ne mažiau kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmė. Priešingu atveju niekas su bėgliu nesiterlios, nes jo parsigabenimo išlaidos bus didesnės už padarytą nusikaltimą.
Pro šią „adatos skylutę“ turėtų išlįsti ir plačiai nuskambėjusį incidentą pernai Kauno senamiestyje sukėlęs Marius Šiurkus. Kauno miesto apylinkės teismui niekaip nepavyksta atversti šio jau 12 kartų teisto garliaviškio bylos, kurioje jis kaltinamas ne tik viešosios tvarkos pažeidimu, bet ir rasistiniu išpuoliu prieš buvusį Kauno „Žalgirio“ legionierių DeJuaną Collinsą bei jo svečią iš JAV. Prieš pat Naujuosius buvo paskelbta į teismo posėdžius neatvykstančio M.Šiurkaus paieška.
Nustatyta, kad kaltinamasis, nusispjovęs į griežtas namų arešto sąlygas, pabėgo į Vokietiją. Pirminiais duomenimis, išduoti jam Europos arešto orderio neketinama.
Prancūzų abejingumas
Kai kurie LŽ kalbinti Kauno apskrities pareigūnai gana skeptiškai atsiliepia ir apie minėto orderio efektyvumą. Prienų rajono kriminalinės policijos tyrėjas Eligijus Dobila iki šiol prisimena, ką pasakojo vienas tarptautiniais kanalais ieškotas prieniškis. Jis buvo nuteistas už vagystes pusantrų metų laisvės atėmimu, tačiau pagal sparčiai populiarėjančią praktiką paliktas laisvėje, kol įsiteisės nuosprendis. Kai tai įvyko, prieniškis jau vaikštinėjo po Paryžių.
Anot nuteistojo, nors ir buvo paskelbta tarptautinė jo paieška, Prancūzijos benamių prieglaudose, kuriose ne tik pavalgydavo, bet ir persirengdavo drabužiais iš labdaros, niekas dokumentų nereikalavo.
 |
| Redo Vilimo/BFL nuotr./Mergina |
Kai ėmė smaugti namų ilgesys, prieniškis pats nuėjo į policiją. Tačiau prancūzai buvo kurti prisipažinimui, kad Lietuvoje paskelbta jo paieška. Pareigūnų išvarytas lauk lietuvis išdaužė langus pasiturinčiame Paryžiaus kvartale. Tik tada jis buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvai, taip ir neatsiskaitęs už suniokotą turtą.
Graikiškas detektyvas
Tikimybė, kad, paskelbus tarptautinę dingusiojo be žinios paiešką, pavyks jį rasti greičiau padedant kolegoms užsienyje, negu asmuo atsiras pats, taip pat maža. Pasak Kėdainių rajono kriminalinės policijos tyrėjos Kristinos Arštikytės, ir ten ieškomas žmogus dažniausiai aptinkamas tik per specialius reidus, kai įkliūva nusikaltimo vietoje ar nutinka nelaimė. Tačiau jis gali prisistatyti ne savo pavarde arba turėti svetimus dokumentus.
Klasikinis „kryžiaus kelių“, ieškant užsienyje dingusių ir visus ryšius su artimaisiais nutraukusių lietuvių, pavyzdys – vienos pakaunės gyventojos istorija. Ji išvyko dirbti į Graikiją pagal laikraštyje perskaitytą skelbimą. Pasak moters pasigedusios motinos, dukra susiviliojo tuo, kad skelbime buvo akcentuojama, jog darbo ieškančiojo amžius neribojamas. Lietuvoje šiai 50-metei nepavyko rasti darbo. Skelbimą į laikraštį įdėjusi viena Kauno UAB siūlė Graikijoje prižiūrėti senelius.
Taip moteris pateko į 99 metų graikės namus. Po kurio laiko senolė sumušė ją lazda ir išmetė lauk – už tai, kad slaugė ištuštino visas namie buvusias gėrimo „Metaxa“ atsargas. Galiausiai sumuštoji rasta vienoje Atėnų lindynėje, susidėjusi su išeivėmis iš buvusios Sovietų Sąjungos. Grįžti į Lietuvą ji neturėjo už ką.
Laukdami, kol motina atsiųs pinigų, darbą siūliusios Kauno bendrovės partneriai Graikijoje apgyvendino nevykėlę viešbutyje. Maistui duotus 10 eurų ji išleido už artimiausio kampo – nusipirko odekolono. O kai gavo iš motinos pinigų, pareiškė nenorinti grįžti į Lietuvą.
Po kurio laiko mama dukrai jau neprisiskambino. Pasak tarptautinę paiešką tada skelbusio Kauno rajono kriminalinės policijos tyrėjo Sauliaus Bakučio, dingusioji rasta, kaip ir tikėtasi, sveika, gyva, sugadinusi nemažai nervų ir nenorinti pasakoti apie patirtus nuotykius.
Prisikėlė iš mirusiųjų
Raseinių rajono kriminalinės policijos tyrėja Erika Gobiūnaitė teigė, jog dažniausiai dėl užsienyje dingusių artimųjų kreipiasi motinos ir žmonos.
Jos kolegė iš Kėdainių K.Arštikytė lig šiol prisimena vienos kėdainietės emocijas praradus ryšį su vyru ir sūnumi, grįžtančiais iš Airijos. Žadėtu laiku jie neparvyko, neatsiliepė ir telefonu.
Kai vyrai pagaliau atsirado, paaiškėjo, kad pakeliui į Lietuvą sugedo automobilis, o pinigai jau buvo baigęsi. Neliko nieko kito, kaip parduoti mobiliojo ryšio telefonus.
Ne mažesnį stresą patyrė ir kita kėdainiškė, išleidusi dukrą su draugu – tolimųjų reisų vairuotoju – į užsienį. Po kurio laiko ji telefonu nebeatsiliepė.
Dingusioji atsirado tik po kelių savaičių – motina gavo SMS žinutę: „Man viskas gerai – guliu ligoninėje.“ Ji buvo išsiųsta iš Belgijos. Paaiškėjo, kad dukra su draugu pateko į avariją. Kurį laiką jų būklė buvo labai sunki.
Tačiau niekas negali prilygti dingusiųjų jūros platybėse ar kalnuose paieškoms.
Skambutis iš Italijos
Policiją ant kojų buvo sukėlusi ir 7 kartus (už vagystes ir plėšimus) teisto 25 metų garliaviškio motina. Jos sūnus išvažiavo į Lenkiją pas draugą, su kuriuo susipažino kažkur užsienyje, švęsti gimtadienio.
Po poros savaičių motiną iš miego pažadino skambutis. Sūnus maldavo skubiai gauti Lietuvos ambasados... Italijoje telefoną, teigė, jog prievarta yra laikomas vietovėje, esančioje už 30 kilometrų nuo Romos.
Kai motina kreipėsi į pakaunės policiją, pareigūnai patys bandė prisiskambinti garliaviškiui. Tačiau susikalbėti su atsiliepusiu asmeniu, mokėjusiu tik itališkai, nepavyko.
Paskelbus dingusiojo paiešką, sulaukta žinios iš Lietuvos ambasados Vokietijoje. Paaiškėjo, kad jis sulaikytas šioje šalyje už sukčiavimą. Vėliau patikslinta, jog pirmiausia – Italijos oro uoste. Vietos policija tai padarė kolegų iš Vokietijos prašymu. Po poros dienų sulaikytasis perduotas paieškos iniciatoriams.
Pasak dingusių kauniečių paieškai vadovaujančio K.Galinio, sunkiausia rasti prapuolenį Anglijoje ir Prancūzijoje. Priežastis – vietos įstatymai, labai saugantys asmens teisę į privatų gyvenimą ir draudžiantys įtariamiesiems iki teismo su kuo nors bendrauti.
Slegiantis bejėgiškumas
Tačiau niekas negali prilygti dingusiųjų jūros platybėse ar kalnuose paieškoms. Sudėtingesnių už jas nėra.
Kaip LŽ jau rašė, rugpjūčio pradžioje Baltijos jūroje prapuolė du kauniečiai – 64 metų technikos mokslų daktaras Leonardas Štacas ir ilgametis Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės komisijos narys, 80-metis Alfonsas Sinkevičius. Jie plaukė jachta iš Belgijos į Klaipėdą. Paskutinėje SMS žinutėje, kurią gavo L.Štaco žmona, buvo rašoma, kad jachta plaukia Danijai priklausančios Bornholmo salos link. Moteris laukė vyro daugiau kaip savaitę, vis prisimindama ankstesnius pranešimus – sugedo variklis, dingo elektra...
Viena versijų – naktį neapšviestos jachtos galėjo nepastebėti jūrų keltas. Į užklausimus, išsiųstus Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams ir pakrančių uostams, jokių atsakymų apie nelaimės ištiktą jachtą ir jos įgulai suteiktą pagalbą negauta. Viltį, kad galbūt dingusieji – tokios būklės, jog patys negali apie save pranešti, buvo įžiebęs anglakalbis nežinomasis, paskambinęs tomis dienomis į L.Štaco namus ir nesusikalbėjęs su jo 5-mečiu sūnumi. Ją užgesino bendrovės TEO atsakymas policijai – skambinta iš JAV Kolorado valstijos.
Po kurio laiko Karklėje (Latvija) buvo aptiktos Baltijos jūros į krantą išmestos laivo nuolaužos. Teigiama, jog L.Štaco žmona jas atpažino. Tačiau L.Galinis prieš kelias dienas LŽ sakė, kad Latvijos policija iki šiol to nepatvirtino.
Tolerantiškoji Ispanija
Anot Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų, sunkiausia bėglius susigrąžinti iš Ispanijos. Nežinia, ar dėl korupcijos vietos teisėsaugoje, ar dėl mūsų nusikaltėlių gudrumo.
LŽ jau rašė, kaip Ispanijos pareigūnus sugebėjo pergudrauti kauniečiai Eimantas Masevičius ir Arnas Karmazinas, įtariami 2007-ųjų pradžioje prie Kauno technikos kolegijos dalyvavę žudynėse, per kurias buvo paleisti mažiausiai 45 šūviai.
Kauno teisėsaugininkai aptiko jų pėdsakus Ispanijoje ir pradėjo rengti ekstradicijos dokumentus. Tačiau apie metus ieškoti bėgliai, sulaikyti pagal tarptautinį arešto orderį, sugebėjo iš Ispanijos dingti. Jie vėl įkliuvo per reidą Norvegijos Vestfoldo grafystės greitkelyje ir atsidūrė vietos kalėjime. E.Masevičius sugebėjo pasprukti ir iš jo, bet tą pačią dieną buvo sulaikytas.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Ispanija |
Ne per seniausiai jis parvežtas į Lietuvą. A.Karmazino norvegai kol kas neišduoda – šis nesutinka būti grąžinamas.
Bėglių paieškas apsunkina ir mūsiškiai biurokratai. Pasak LŽ pašnekovų, vienas pagal Europos arešto orderį ieškomas asmuo sugebėjo pasikeisti nebegaliojantį pasą mūsų šalies ambasadoje Londone. Jos darbuotojai nesivargino peržiūrėti Lietuvos policijos ieškomų nusikaltėlių sąrašo.
Brangi pareiga
Parsivežti vieną nusikaltėlį į Lietuvą valstybei kainuoja apie 5,5-6 tūkst. litų. Ekstradicija iš JAV – tris kartus brangesnė.
Kasmet į Lietuvą pagal Europos arešto orderį arba ekstradiciją pargabenama maždaug 200 asmenų. Tarptautinių įsipareigojimų vykdymas ir nacionalinių teisės aktų laikymasis kainuoja ne mažus pinigus. Vis garsiau kalbama, kad paskelbta taupymo programa neišvengiamai palies ir šią teisėsaugos sritį.
Kauno policija šiuo metu ieško 5 įtariamųjų nužudymais, jie slapstosi užsienyje. Pagal Lietuvos įstatymus senatis, padarius šį sunkų nusikaltimą ir pasislėpus, – 20 metų. Kitų nusikaltimų atvejais ji 5 metais trumpesnė.
Ikiteisminį tyrimą, pradėtą be žinios dingus žmogui, galima nutraukti po 7 metų. Tačiau artimieji gali kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo mirusiu ir po 3 metų. O jei akivaizdu, kad dingusysis tapo nelaimingo atsitikimo auka, – ir po pusmečio.
