Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Europos Sąjungai svarstant dėl lėktuvų keleivių asmens duomenų, Lietuva pozicijos neturės

Oro uoste
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Oro uoste
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai pirmadienį Liuksemburge svarstys, ar vykdant terorizmo ir sunkių nusikaltimų prevenciją turi būti leista naudoti aviakompanijų turimus asmeninius keleivių duomenis, susijusius su piliečių skrydžiais ES viduje.

Šiai iniciatyvai nemažai priekaištų turi žmogaus teisių gynėjai. Tačiau susitikime dalyvausiančiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui pasiūlyta neišsakyti Lietuvos pozicijos, nes vieningos nuomonės šiuo klausimu neturi Seimo komitetai, BNS pranešė ministro patarėja Ramunė Hazir.

„Taigi į Tarybą jis vyks be pozicijos“, – sakė R.Hazir.

Seimo Žmogaus teisių komitetas tokiai nuostatai nepritarė motyvuodamas, kad tai gali virsti visuotiniu sekimu, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai manė, jog siūlymas naudoti ir vidaus skrydžių keleivių duomenis yra pagrįstas. Šį klausimą dar turi apsvarstyti Europos reikalų komitetas.

Šiuo metu yra suformuluotas bendras Europos Parlamento ir Europos Komisijos direktyvos pasiūlymas, kurio siekiama visoje ES nustatyti, kad oro vežėjai, vykdantys išorės skrydžius – tarp trečiosios šalies ir bent vienos Bendrijos narės teritorijos, privalėtų perduoti keleivių duomenis „kompetentingoms institucijoms“.

Taip, anot direktyvos projekto, siekiama vykdyti teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevenciją, nustatyti ir nubausti su jais susijusius asmenis, bet nemažai prieštaravimų jos atžvilgiu turi žmogaus teisių bei asmens duomenų gynėjai ir saugotojai.

Tačiau nemaža dalis ES šalių su Jungtine Karalyste priešakyje nori eiti dar toliau – pasiremiant savo grėsmių vertinimu rinkti keleivių asmeninius arba vadinamuosius PNR duomenis ir tuomet, kai žmonės skraido Bendrijos viduje.

Keleivio duomenų įrašas (PNR) – tai nepatikrinta keleivių pateikta informacija, kuri renkama ir kaupiama oro vežėjų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės sistemose jų pačių komerciniais tikslais. Į šį įrašą įeina kelionės data, vardas, pavardė, adresas, informacija apie apmokėjimo būdus, kelionės statusas, informacija apie bagažą bei kiti duomenys.

Pirmadienį Liuksemburge ministrams svarstant būsimą direktyvą bus pateikti keli variantai: neįtraukti vidaus skrydžių, įtraukti vidaus skrydžius pasirinktinai, privalomai tam tikrus skrydžius ir privalomai visus skrydžius ES viduje.

Pirmadienį Liuksemburge ministrams svarstant būsimą direktyvą bus pateikti keli variantai: neįtraukti vidaus skrydžių, įtraukti vidaus skrydžius pasirinktinai, privalomai tam tikrus skrydžius ir privalomai visus skrydžius ES viduje.„Tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek ministerija būtų linkusi palaikyti antrąjį pateiktą pasiūlymą – kad PNR reikėtų rinkti tik iš tam tikrų, potencialiai rizikingais įvertintų maršrutų. Tai motyvuojama atsižvelgiant į realias nusikalstamumo grėsmes ir vidinį nusikaltėlių judėjimą Europos Sąjungoje, keleivių srautus bei skrydžių geografiją“, – sakė R.Hazir.

PNR duomenų naudojimas kol kas nereguliuojamas ES lygmeniu, PNR sistemą turi tik kelios valstybės. Šalys, norinčios griežtesnio šios direktyvos varianto pabrėžia, kad vidaus skrydžiai sudaro 45 proc. visų ES skrydžių, o 15-oje Bendrijos valstybių – 70 procentų.

Tuo pat metu direktyvoje pripažįstama, kad negalima gauti išsamios statistikos, kaip dažnai pageidaujami duomenys padeda užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams ir terorizmui.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius BNS komentuodamas siūlomą direktyvą pabrėžė, jog PNR duomenų rinkimas yra teisės į privataus gyvenimą ribojimas, todėl į tai reikia žiūrėti atsargiai.

„Ribojimas įmanomas, bet reikia labai rimto pagrindimo ir, bent jau žmogaus teisių gynėjų požiūriu kol kas to pagrindimo trūksta. Stiprių argumentų, kaip tai prisidėtų prie žmonių saugumo padidinimo, o būtent tuo yra argumentuojama, trūksta. Bendrų frazių maža“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjas.

Pasak jo, ES piliečių duomenų naudojimas tiek išorės, tiek vidaus skrydžiuose yra tas pats ribojimas ir skiriasi tik jo laipsnis. H.Mickevičius pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių teismo praktika yra nustačiusi tam tikrus standartus, kaip tokie ribojimai gali būti įgyvendinami.

„Priimant direktyvą, ji atskirose valstybėse turėtų būti įgyvendinta tik parlamento priimtais įstatymais. Įstatymai turi būti labai detalūs, turi būti pasakyta, kokiais atvejais, kokiais tikslais, kas renka informaciją, su kuo gali apsikeisti, kur ta informacija būtų saugojama, netgi kas turi raktą nuo patalpos, kur yra informacija“, – dėstė ŽTSI vadovas.

Jis pridūrė, kad šiuo atveju konkretumo trūksta – neaišku, kokioms tarnyboms bus prieinama asmeninė informacija, o didžiausias spaudimas priimti tokią direktyvą ateina iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Tai, kad PNR įrašai yra aktualūs ne tik Europai, bet ir JAV, įrodo aktyvios Vašingtono pastangos susiderėti su Briuseliu dėl susitarimų, reglamentuojančių asmeninės informacijos naudojimą, atnaujinimo.

Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į realias grėsmes, keleivių srautus ir skrydžių geografiją, PNR duomenis būtų tikslinga rinkti ir iš vidinių ES skrydžių.Tuo tarpu direktyvos pasiūlyme teigiama, kad ES šalys turės įsteigti informacijos apie keleivius skyrių, atsakingą už duomenų tvarkymą ir apsaugą. Valstybės narės taip pat privalo užtikrinti, kad keleiviai būtų aiškiai ir tiksliai informuoti apie PNR duomenų rinkimą ir savo teises.

„Todėl pasiūlymas ne tik atitinka galiojančias duomenų apsaugos taisykles ir principus, bet ir numato tam tikras garantijas, kuriomis užtikrinama visapusiška atitiktis proporcingumo principui ir garantuojama aukšto lygio pagrindinių teisių apsauga“, – sakoma rezoliucijoje.

Tačiau kritikos pasiūlymui rinkti PNR įrašus vidaus skrydžiuose turi ne tik nevyriausybiniai žmogaus teisių gynėjai, bet ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri kovo pradžioje Seimo nariams pateikė nuomonę, kad toks direktyvos išplėtimas prisidėtų prie visuotinio sekimo.

Inspekcijos direktorė Rita Vaitkevičienė, anot Seimo ryšių su visuomene skyriaus pranešimo, teigė, kad vidaus skrydžių PNR naudojimas prieštarautų pagrindiniams asmens duomenų apsaugos principams.

Policijos departamentas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į realias grėsmes, keleivių srautus ir skrydžių geografiją, PNR duomenis būtų tikslinga rinkti ir iš vidinių ES skrydžių.

Valstybės saugumo departamentas taip pat buvo viena institucijų, kuri dalyvavo rengiant Lietuvos poziciją dėl ES direktyvos projekto. VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS sakė, kad departamentas „atsakingų institucijų pozicijai pastabų ir pasiūlymų neturėjo“.

Komisija yra įpareigota pateikti ataskaitą Europos Parlamentui dėl galimybės ir būtinybės įtraukti vidaus skrydžius į šios direktyvos taikymo sritį. Kita vertus, įtakingas ES reikalus aprašantis portalas „EUobserver“ teigė, kad Europos Parlamentas tikriausiai susikirs su Bendrijos šalimis, norinčiomis keisti siūlomą teisės aktą.

„Tai visiška beprotybė. Šis pasiūlymas niekada nebus patvirtintas Parlamente“, – portalui sakė Vokietijai europarlamente atstovaujantis Janas Philippas Albrechtas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min