„50 proc. ir 50 proc.“, – „Verslo žinioms“ tikimybę, kad visos Lietuvai svarbios nuostatos liks komunikato projekte lapkričio 24 dieną vyksiančio ES Vadovų Tarybos posėdžio, įvertino neįvardijamas Lietuvos pareigūnas.
Dokumento turinį svarstančioje darbo grupėje Briuselyje didžiausiosios diskusijos kyla dėl Europos Komisijos siekio kontroliuoti energijos išteklių įsigijimą trečiosiose šalyse.
„Kol kas kokiam nors italui iš EN koncerno sunku suvokti, kodėl jis, derėdamasis su rusų „Gazprom“, turėtų informuoti EK apie numatytą dujų kainodarą“, – teigė šaltinis Briuselyje.
Šį pirmadienį komunikato turinį svarsčiusioje darbo grupėje esą kai kuriomis formuluotėmis nepatenkinti ES „didieji“ sukėlė karštas diskusijas. Tačiau EK energetikos reikalų komisaras Guentheris Oettingeris, prieš savaitę kalbėdamas su žiniasklaida, buvo nusiteikęs optimistiškai: „Valstybės narės privalės informuoti Komisiją apie visus galiojančius ir kuriamus tarpvalstybinius susitarimus dėl energijos išteklių tiekimo, taip pat tų verslo kompanijų sutartis su partneriais trečiosiose šalyse, kurių pavadinimai yra arba bus nurodyti tarpvalstybinėse sutartyse.“
Naujojoje ES ir Rusijos sutartyje Briuselis Maskvai siūlo susitarti dėl ilgalaikio bendradarbiavimo energetikos srityje „kelio žemėlapio“. Teigiama, kad viena iš kliūčių, kurias gali patirti Europa derybose dėl energetikos santykių su Rusija, yra Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizavimas su ES energetikos dažniais. Estijos, Latvijos ir Lietuvos sistemos iki šiol sujungtos su Rusijos IPS/UPS tinklu. Baltijos šalių integravimas į europinę energetikos sistemą reikštų jų atsiskyrimą nuo rusiškosios. Didžiausia problema – Rusijos Kaliningrado regiono eksklavas, kurį, ko gero, taip pat reiktų integruoti į ES sistemą, tačiau nepanašu, kad Rusija entuziastingai sutiktų tokią idėją.
Komunikato projektas bus svarstomas kitą savaitę Vroclave prasidėsiančiame neformaliame Europos Sąjungos ūkio ir energetikos ministrų susitikime.
