Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisės docentas Vaidotas Vaičaitis: po Strasbūro teismo sprendimo dėl Rolandui Paksui Lietuvai gali tekti keisti Konstituciją (Papildyta 14.03 val., R.Pakso komentaras)

Rolandas Paksas
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Rolandas Paksas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija konstatavo, jog Lietuva pažeidė prezidento Rolando Pakso teises, kai po apkaltos uždraudė jam ateityje tapti Seimo nariu.

EŽTT teisėjų teigimu, Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnį dėl teisės į laisvus rinkimus. R.Pakso teisių apribojimas esą buvo „neproporcingas“.

(Papildyta 13.01 val.) R.Paksas naujienų portalui 15min.lt sakė taip pat žinąs tik patį faktą, jos EŽTT sprendimas jam buvo palankus, tačiau platesnės informacijos dar negavęs.

„Vertinu su gera nuotaika. Trys Karaliai atnešė dovanų“, – džiugesio neslėpė per apkaltą nušalintas prezidentas.

Pasak jo, dabar Lietuva turėtų suderinti savo teisę su EŽTT sprendimu. Esą „šitaip turėtų būti“, tačiau politikas neabejojo, kad to „nebus, matyt, šį vakarą puolama daryti“.

Tačiau R.Paksas sakė neabejojąs, kad galės dalyvauti Seimo rinkimuose 2012 metais: „Manau, kad mums užteks politinės valios, išminties ir brandumo, kad mūsų teisė būtų sutvarkyta pripažįstant, kad klaidos buvo padarytos“.

„Vertinu su gera nuotaika. Trys Karaliai atnešė dovanų“, – džiugesio neslėpė per apkaltą nušalintas prezidentas.Paklaustas, kaip elgsis, jeigu Lietuvos institucijos neskubės vykdyti EŽTT sprendimo, R.Paksas kalbėjo, jog „daug kas priklausys nuo prezidentės valios, reiklumo, kaip ji žiūrės į tą dalyką“.

"Kad konservatorių tarpe yra keletas žmonių, kurie nenorėtų skubėti, matyt, niekam nekyla abejonių. Jie buvo labai aktyvūs prieš šešerius septynerius metus. Dabar jie tokie atkyvūs, matyt, neebebus. Bet gyvenimas viską sustato į vietas“, – kalbėjo jis.

Sprendimo laukta nuo 2004 metų

BNS primena, kad EŽTT paskelbė sprendimą dėl apkaltos tvarka iš Lietuvos prezidento posto prieš beveik septynerius metus metus pašalinto R.Pakso skundo, kuriuo politikas siekia atgauti teisę būti išrinktam į aukščiausius politinius postus šalyje.

Teismas turėjo pasisakyti, ar dabar opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“ vadovaujančio politiko pasyvioji rinkimų teisė apribota nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

R.Paksas teismui bandė įrodyti, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas buvo šališkas ir viršijo savo įgaliojimus. Politiko nuomone, rinkimų įstatymas buvo pakeistas specialiai dėl jo, o draudimas jam būti parlamentu prieštarauja laisvų rinkimų esmei.

Skundas Strasbūro teismui buvo perduotas dar 2004 metų rugsėjį, bet Didžioji kolegija jį išnagrinėjo tik praėjusių metų balandžio 28 dieną.

Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R.Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos pilietybę verslininkui rusui Jurijui Borisovui už šio duotą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.

Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą iš pareigų pašalintas asmuo negali dar kartą prisiekti Tautai - taip R.Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.

Lietuvos Vyriausybės atstovė Strasbūro teisme Elvyra Baltutytė yra sakiusi, kad teismas ketina koncentruotis į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo nuostatą, kuria valstybės "įsipareigoja priimtinais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, kad būtų sudarytos tokios sąlygos, kurios garantuotų žmonių laisvę renkant įstatymų leidžiamąją valdžią".

Pats R.Paksas yra sakęs, kad siekia atgauti teisę būti išrinktam ne tik į parlamentą, bet ir į prezidentus – jis argumentavo, kad asmuo, galintis tapti parlamentaru, teoriškai gali būti išrinktas Seimo pirmininku ir tam tikrais atvejais pavaduoti prezidentą.

(Papildyta 14.03 val.) Teisininkas: vykdyti sprendimą – Lietuvos garbės reikalas

Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docento Vaidoto Vaičaičio, Lietuva, kaip Europos Tarybos narė, kuri yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, įsipareigojo vykdyti EŽTT sprendimus.  Tačiau Strasbūro teismo sprendimai tiesiogiai negali būti taikomi, mat jis nėra nacionalinis Lietuvos teismas. 
 
„Strasbūro Teismas nepasako, kad kažkokia konkreti Lietuvos nuostata prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai, bet sako, kad jos taikymas neatitinka konvencijos. Jie paprastai ieško apvalesnių ir švelnesnių formuluočių“, – kalbėjo teisininkas.

[[V.Vaičaitis pripažino, kad „tai nėra eilinis sprendimas“, kurį „įgyvendinant reikės gerai pasukti galvą, kaip tai padaryti. Ar čia reikia keisti Konstituciją, jeigu keisti, taip kaip, kas ten turėtų būti numatyta“. ]]Pasak V.Vaičaičio, EŽTT sprendimas pernelyg nenustebino, mat teisininkų bendruomenėje buvo kilę diskusijų dėl Konstitucinio Teismo sprendimo propocingumo. „Kadangi tai susiję su Lietuvos Konstitucija, politine sistema ir taip toliau, čia gal daugiau buvo klausimas, ar Strabūro teismas ryšis tokiam gan drąsiam sprendimui. Daugiau apie tai buvo svarstoma, bet aišku, kad galima buvo tikėtis tokio sprendimo“, – sakė mokslininkas.

Tačiau jis pripažino, kad „tai nėra eilinis sprendimas“, kurį „įgyvendinant reikės gerai pasukti galvą, kaip tai padaryti. Ar čia reikia keisti Konstituciją, jeigu keisti, taip kaip, kas ten turėtų būti numatyta“.

Teisininko teigimu, aiškiau prognozuoti situaciją bus galima tik įsigilinus į EŽTT sprendimą, įvertinus ir atskirąisas nuomones, jeigu jų yra. V.Vaičaitis neatmetė, jog išlieka ir teorinė galimybė, kad R.Paksas neatgaus teisės būti renkamam į Seimą.

Viltis ir L.Karaliui

Pernai lapkritį per apkaltą iš Seimo buvo pašalintas Linas Karalius, kuris taip pat buvo pripažintas
šiukrščiai pažeidęs Konstituciją. Pagal dabar galiojančią tvarką, jis taip pat nebegali pretenduoti į Seimą ar kitas aukščiausias valstybės pareigas, kurias pradedama eiti tik prisiekus. Anot V.Vaičaičio, EŽTT sprendimas dėl R.Pakso L.Karaliaus situacijos nepakeitė, mat Strasbūro teismas nagrinėja tik konkrečius atvejus konkretiems asmenimis. Tačiau jam sužibo viltis kada nors dar patekti į Seimą.

„Jeigu Lietuva nuspręs įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą – o aš manau, kad taip ir bus – tai priimant atitinkamus teisinius sprendimus greičiausiai būtų atsižvelgta ne tik tai į priesaiką sulaužiusio ir dėl to pašalinto prezidento, bet ir į kitų pareigūnų atvejus: Seimo narius ar aukštesnius teisėjus. Teisinė bazė turėtų būti taisoma visais trimis atvejais“, – svarstė mokslininkas. 
 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min