Finansų ministrė teigė, kad dabar, besibaigiant ketverių metų Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vadovybės kadencijai galima apibendrinti, kad Lietuvos pasirinkta kryptis mažinti valstybės išlaidas, o ne skolintis iš TVF, pasiteisino.
„Kai kurių dalykų – atskirų, pavienių – gal išties nereikėjo daryti, tačiau bendra kryptis niekaip negalėjo būti pakeista ir galiu pasakyti tą visiškai ramiai. (...) Logika, kryptis, pats tikslas suvesti šitos valstybės pajamų ir išlaidų balansą yra tiesiog neginčijama“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Anot jos, vertinant Vyriausybės nuveiktus darbus paprasčiausia yra pasakyti, ko Vyriausybė nepadarė – nesugriovė šalies viešųjų finansų.
„Ko Vyriausybė nepadarė – nesugriovė Lietuvos ir viešųjų finansų. Tos problemos, kurios kaupėsi daugelį metų ir buvo paslėptos sunkiai akiai pagaunamo ekonomikos perkaitimo, ir apsinuogino tik atėjus šitai Vyriausybei“, – sakė I.Šimonytė.
Ji laidydama juokelius vieną po kito talžė opozicijos šiai Vyriausybei skirtos kritikos argumentus, vieną savo skaidrę pavadindama „specialiai p.A.Butkevičiui“.
Kone labiausiai I.Šimonytė sakė besistebinti pasakymu esą ši Vyriausybė taupė „verslo ir žmonių sąskaita“.
„Žinoma, nes valstybė yra tiktai žmonės, net verslo nėra kaip tokio, nes jis irgi yra žmonės. Nėra taip, kad kažką būtų galima padaryti marsiečių sąskaita. Visi sprendimai, kokie jie bebūtų, yra priimami kažkokių žmonių sąskaita. (...) Bandymas valkioti žodį žmogus, mano supratimu, yra visiška piguva“, – konservatorius kvatoti vertė ministrė.
Be to, ministrė atmetė kaltinimus, kad Vyriausybė neskatina verslo plėtros, neinvestuoja į augimą, arba skolintus pinigus panaudoja „pravalgymui“.
„Dar yra sakoma, kad BVP augimas yra netikras, bet, žinote, jeigu žmogus iš skolintų pinigų perka dešrą arba įmonė skolintais pinigais įsigytais aparatais tą dešrą gamina, tai ta dešra nėra mažiau dešra“, – aiškino I.Šimonytė.
Ji pripažino, kad valstybės skola nėra nieko gera, tačiau I.Šimonytė pažymėjo tai, kad Lietuvos skola dabar yra šešta iš mažiausiųjų ES.
Tuo tarpu, jei krizei užklupus, kaip siūlė opozicija, būtų buvę skolinamasi iš TVF, anot ministrės, dabar išlaidos palūkanoms sumokėti per metus siektų ne 2 mlrd. litų, o 3,5 mlrd. litų.
„Laiku priimtais sprendimais Lietuva užtikrino pasitikėjimą šalies kreditingumu, o tai leido mažinti piliečių ir verslo gerovę gerokai mažiau, nei būtų buvę, jei tie sprendimai nebūtų buvę priimti“, – sakė ministrė.
Pasak jo, jokia kita po šios atėjusi Vyriausybė negalės atsisakyti taupymo planų ir nuraškyti A.Kubiliaus Vyriausybės užaugintų vaisių, kaip esą atsitiko po Rusijos krizės staiga atsigavus ekonomikai.
Tuo tarpu pasidavimas vilionei keliais litais padidinti pensijas ar algas, anot ministrės, gali kainuoti tiek, kad Lietuva negalės prisiimti įsipareigojimų ir įgyvendinti brangiai kainuosiančius energetikos projektus.
