Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansų ministro interpeliacija pradėta (atnaujinta 15.20 val.)

Algirdas Šemeta
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr / Algirdas Šemeta
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Seimas ketvirtadienį pradėjo interpeliacijos finansų ministrui Algirdui Šemetai procedūrą. Atsakydamas į Seimo narių klausimus ministras nevengė ir žodžių, kurie gali patraukti etikos sargų dėmesį.

Socialdemokratų parengtoje bei „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ paremtoje interpeliacijoje ministras kaltinamas nekreipęs dėmesio į perspėjimus, kad radikali mokesčių reforma neduos efekto, padidins mokesčių slėpimo tikimybę, lems didelį nedarbą bei socialinius neramumus. Pristatydamas parengtą interpeliaciją, sociademokratas Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad mokesčių reforma buvo rengiama neapgalvotai, kad nebuvo atlikta detali galimų mokesčių kėlimo poveikių analizė. Pasak opozicijos, Vyriausybės parengtos reformos tik pablogino situaciją šalyje.

Šemeta: argumentai – nekonkretūs

A.Šemeta, atsakydamas į interpeliacijoje pateiktus klausimus, akcentavo, kad opozicijos klausimai yra nekonkretūs, todėl sunku konkrečiai argumentuoti. „Bandymas interpeliacijoje sieti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimo prognozę su atlikta mokesčių reforma priežastiniu ryšiu yra niekuo nepagrįstas“, – teigė A.Šemeta. Anot jo, dar praėjusių metų rudenį, valdžioje tebesant socialdemokratams, Finansų ministerija pateikė makroekonomines prognozes, iš kurių matyti, kad artimiausiu metu Lietuvos ūkis smuks – ir tai buvo padaryta dar prieš mokestines reformas.

Parlamentarams jis aiškino, kad realios alternatyvos pasirinktai fiskalinei politikai nėra ir dabartinius  Vyriausybės veiksmus palankiai vertina tarptautinės organizacijos – tarp jų Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga. Ministras pabrėžė, kad opozicija nepateikė nė vieno konstruktyvaus pasiūlymo fiskalinei politikai – vien kritiką.

Atsakydamas į interpeliacijos klausimus, finansų ministras pakartojo, kad finansinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė, buvo neišvengiamos dabartiniu laikotarpiu ir jų nesiėmimas būtų tik pabloginęs dabartinę situaciją – biudžeto deficitas būtų 1,5 mldr. Lt didesnis.

Kritikavo ir kolegos, ir opozicija

Seimo narių klausimams numatytas pusvalandis buvo pratęstas 20 minučių, kadangi klausiančiųjų nemažėjo.

Socialdemokratas Algirdas Sysas finansų ministro teiravosi, ar sausio mėnesį vykusių riaušių metu išmušti Seimo langai nėra padėka už naktinius finansinius įstatymus. „Manau, kad gerb. Sysas, jei galėtų, tai mane apkaltintų visomis nuodėmėmis, kurios yra žemėje. Suprantu, kad tokioje situacijoje finansų ministras yra dėmesio centre ir jį lengviausia apkaltinti”, – stovėdamas tribūnoje kuo toliau, tuo labiau kaito paprastai ramus finansų ministras. Jis neigė esantis atsakingas už išdaužtus langus: esą dėl mokesčių reformos organizuotas profsąjungų mitingas buvo taikus, o riaušes sukėlė „neaiškios paskirties elementai”.

Finansų ministro politiką kritikavo ne vien opozicija – pasirinktais prioritetais abejojo ir valdantieji „prisikėlėliai”. Ligitas Kernagis teiravosi, ar svarstant šių metų biudžetą buvo atlikta nuodugni analizė, kokius mokesčius sumažinus pagerėtų jų surinkimas ir kur tai atsispindi, nes esą nė vienas mokestis nemažėjo. „Buvo sumažintas gyventojų pajamų mokestis. Reformos klausimus svarstėme koalicijoje su jumis ir pirminis mano siūlymas buvo kiek kitoks, siūliau daugiau didinti PVM, tačiau kai kurie partneriai nesutiko, dėl to reikėjo ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Būtent pastarieji po priėmimo sukėlė daugiausia nesusipratimų”, – parlamentarui aiškino A.Šemeta.

Trūko Šemetos kantrybė

Paskutinė klausimą uždavė buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. „Jūs teigiate, kad mokesčių padidinimas neturėjo įtakos nedarbui. Bet 15 tūkstančių prekybos centrų darbuotojų neteko darbo, nes visi važiuoja apsipirkti Lenkiją. Būkit tikras vyras ir pasakykit, kad padarėte klaidų ir negalite būti finansų ministru”, – kalbėjo V.Blinkevičiūtė. „Manau, kad Jums per didelė garbė būti Seimo nare už tai, ką padarėte praėjusiais metais. Jūs iššvaistėte visą „Sodros” biudžetą, o tai mažų mažiausiai yra neatsakingos politikos veiksmas”, – teigė A.Šemeta.

Kubilius: interpeliacija – gėdinga ir nepagrįsta

Finansų ministrą ginantis premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tokių lėkštų ir nepagrįstų argumentų kratinį jam seniai teko skaityti. „Kai mažėja pajamos, reikia mažinti išlaidas. Pajamos mažėja, kadangi smunka ekonomika, klaidinga manyti, kad ekonomika smunka todėl, kad pakėlėm mokesčius. Ekonomika smunka dėl perkaitimo, vartojimo burbulai, ekonomikos atvirumas ir valiutų valdybos modelis. Norint nesubankrutuoti reikia mažinti išlaidas. Toks yra pradžiamokslis, kurį reikia atsiminti. Tikiuosi, kad iš šios gėdingos interpeliacijos opozicija sugebės išeiti garbingai. Visi jauskime atsakomybę ir opoziciją kviečiu pajausti atsakomybę už praeities klaidas”, – kalbėjo A.Kubilius.

Netrūko pasižodžiavimų

Premjeras A.Kubilius, ilgai klausęs, kaip parlamentarai užduoda klausimus, o finansų ministras A.Šemeta į juos atsako, pareiškė, kad „Lietuva jau seniai neturėjo tokio profesionalaus finansų ministro" ir „Lietuva jau seniai neturėjo tokios neprofesionalios ir neatsakingos opozicijos". Beje, kitą savaitę frakcija „Tvarka ir teisingumas" ketina pradėti rinkti parašus dėl interpeliacijos pačiam premjerui.

Atsakydamas į Seimo narės Vilijos Blinkevičiūtės, buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės, klausimą, A.Šemeta leido sau išrėžti: „Jums per didelė garbė būti Seimo nare (...)". Po šių žodžių A.Šemeta pakeltu tonu atsakė į klausimą, tačiau šie žodžiai neprasprūdo pro Seimo narių ausis.

Socialdemokratas Česlovas Juršėnas pareiškė, kad premjeras A.Kubilius ir finansų ministras A.Šemeta įžeidė dvi moteris – premjeras įžeidė Dalią Grybauskaitę, buvusią finansų ministrę, nes pareiškė, kad Lietuva neturėjo geresnio finansų ministro nei A.Šemeta.  O A.Šemeta įžeidė V.Blinkevičiūtę, nes „ne jam spręsti, ar buvusi ministrė gali būti Seimo nare, čia tauta sprendžia". A.Kubilius puolė gintis ir sarkastiškai dėkoti už Č.Juršėno paramą konservatorių remiamai kandidatei į prezidentus D.Grybauskaitei: „Č.Juršėnas gal neišgirdo, ką aš sakiau. Aš sakiau, kad seniai neturėjo tokio finansų ministro... O D.Grybauskaitė ministre buvo pakankamai seniai... Bet ačiū Č.Juršėnui už paramą mūsų kandidatei." Salėje kilo šurmulys.

Po finansų ministro atsakymų Seimas turi sudaryti redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti. Šiame nutarime dėl interpeliacijos turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymams. Jeigu atsakymai pripažįstami nepatenkinamais ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu. Jeigu daugiau kaip pusė Seimo narių balsuoja už nepasitikėjimą ministru, jis privalo atsistatydinti.

Nutarimo projektą planuojama svarstyti gegužės 19 dieną.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min