„flyLAL“ akcininkai už 1 litą siūlo valstybei kontrolinį įmonės akcijų paketą (atnaujinta 16.58 val.)

Tokia informacija Susisiekimo ministerijai spaudos konferencijoje patvirtinta penktadienį.

„Nemanau, kad yra daug džiūgaujančių dėl grėsmės Lietuvai likti be nacionalinės aviakompanijos, prarasti 70 metų gyvuojančią ūkio šaką ir ilgam susitaikyti su Europos provincijos statusu“, – teigia „flyLAL“ generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Kartu valstybei siūloma įgyvendinti pasiūlymų paketą, kuris padėtų pagerinti įmonės būklę.

„flyLAL“ akcininkai pripažįsta, kad įmonės skolos, nepadengtos turtu, siekia 89 mln. litų. Pagrindiniai oro įmonės kreditoriai yra jos akcininkai, kuriems įmonė skolinga apie 47,5 mln. litų.

Per ketverius metus po bendrovės privatizavimo akcininkai į ją investavo 85 mln. litų. Paskutinė 3 mln. litų akcininkų injekcija šį mėnesį buvo skirta keleivių pervežimams šventiniu laikotarpiu užtikrinti.

Skaičiuojama, kad „flyLAL“ bankrotas Lietuvai per vienerius metus padarytų apie 1 mlrd. litų neigiamą įtaką bendrajam vidaus produktui (BVP), o nesumokėtų mokesčių suma siektų maždaug 30 mln. litų, teigiama išplatintame pranešime spaudai.

Tuo tarpu „flyLAL“ paruošto bendrovės restruktūrizavimo veiksmų plano įvykdymui reikalingas papildomas 30-35 mln. litų finansavimas. Tam įmonė planuoja imti banko paskolą, kuriai reikalinga valstybės garantija. Didžioji dalis šių lėšų būtų panaudota lėktuvų parko diversifikavimui, t.y. turimų lėktuvų pakeitimui į mažesnius ir ekonomiškesnius.

Veiksmų plane taip pat numatyta optimizuoti įmonės veiklą, organizuoti bendrus skrydžius su Skandinavijos aviakompanija SAS, jau pranešusia apie pasitraukimą iš Latvijos valstybinės skrydžių bendrovės „airBaltic“.

Tai nėra tik mūsų bendrovės klausimas. Atsakymo į jį taip pat reikia ieškoti ankstesnės valdžios veikime arba tiksliau – neveikime, vystant civilinę aviaciją Lietuvoje. Sako G.Žiemelis.

Įgyvendinus restruktūrizavimo veiksmų planą bei vykdant kryptingą Lietuvos aviacijos ūkio vystymo strategiją, bendrovė turi tapti pelninga jau 2010 metų pradžioje.

Savo išvadas dėl „flyLAL“ siūlymo A.Štaro vadovaujama darbo grupė ketina pateikti kitą savaitę.

Apibūdindamas situaciją Lietuvos aviacijos rinkoje, „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis pabrėžė, kad didžiausios čia veikiančios kompanijos – ir „flyLAL“, ir „airBaltic“ – šiuo metu veikia nuostolingai.

„Taigi, tai nėra tik mūsų bendrovės klausimas. Atsakymo į jį taip pat reikia ieškoti ankstesnės valdžios veikime arba tiksliau – neveikime, vystant civilinę aviaciją Lietuvoje“, – sako G.Žiemelis.

„flyLAL“ nuo pat 2004 metų, kai į Lietuvos rinką įžengė „airBaltic“, iš principo konkuravo su Latvijos valstybe. Kai kompanija 2005 metais tapo privati, jau privatus kapitalas konkuruoja su Latvijos valstybiniu kapitalu.

Pasak V.Žiemelio, natūralu, kad jėgos nelygios, juolab, kad latviai tiesiogiai ir netiesioginėmis nuolaidomis iki šiol subsidijuoja savo nacionalinį vežėją. „flyLAL“ mano, kad kai kurie būdai nėra teisėti ir dėl to kreipėsi į teismą su daugiau nei 200 mln. litų ieškiniu.

Pasak „flyLAL“ akcininkų atstovo, privatus verslas tokiomis sąlygomis negali konkuruoti.
„Atėję iš privataus verslo, mes vadovavomės ta pačia verslo logika. Tai matyt ir buvo mūsų pagrindinė klaida, – pripažįsta V.Žiemelis. – Susidūrėme su faktoriais, kurie priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir – didžiąja dalimi – nuo valstybinių institucijų požiūrio bei elgsenos“.

„flyLAL“ pavyko pasiekti, kad bendrovės kaštai būtų vieni mažiausių Europoje. Mažesnius turi tik „Ryanair“.

Tačiau koją kišą įsisenėjusios struktūrinės problemos – oro uostų valdymo, navigacijos paslaugų ir kt.

Dėl finansinių lėšų trūkumo šiuo metu padėtis tapo kritine, pripažįsta G.Žiemelis. Jis atmeta kaltinimus savininkams sąmoningai sužlugdžius bendrovę.

Pasak G.Žiemelio, jų išspręsti be rimto valstybės požiūrio į šią ūkio šaką neįmanoma.

Kitas reikšmingas faktorius – orlaivių parkas. „flyLAL“ naudoja „Boeing“ lėktuvus, tačiau dėl galiojusių nuomos sutarčių jų nebuvo galima greitai pakeisti. Tuo tarpu mūsų rinkai jie yra per dideli ir neekonomiški. Vidaus rinkoje keleivių srautai šio orlaivio tipui ekonomiškai užpildyti yra per maži, o jų keitimas į mažesnius ir ekonomiškesnius reikalauja papildomų investicijų. Todėl atitinkamų orlaivių naudojimas tik didindavo „flyLAL“ nuostolius.

Galiausiai situaciją dar labiau užaštrino šiuo metu pasaulį krečianti finansinė krizė, dėl kurios bene trečdaliu sumažėjo keleivių srautai.

Dėl finansinių lėšų trūkumo šiuo metu padėtis tapo kritine, pripažįsta G.Žiemelis. Jis atmeta kaltinimus savininkams sąmoningai sužlugdžius bendrovę.

„Kai kas nors žlugdo bendrovę, iš jos ima pinigus, o ne į ją deda“, – sako „flyLAL“ akcininkų atstovas.

100 proc. „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcijų valdo Lietuvos verslininkai.