Iki šiol pinigus privalėjo deklaruoti tik išvykstantys už Europos Sąjungos ribų, todėl, anot pareigūnų, nusikalstamu būdu įgytų lėšų įvežimas ar išvežimas į Lietuvą buvo nekontroliuojamas.
Lietuvos pareigūnai sako, kad pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo grynųjų šešėlinių pinigų judėjimas tarp Lietuvos ir Latvijos. Pinigai dažniausiai pervedami į Latvijos įmonių sąskaitas, atidarytas Lietuvoje, arba steigiamos lietuviškos vadinamosios priedangos įmonės. Nusikaltėlių bendrai išgrynina lėšas, kurios netrukus netrukdomos iškeliauja per sieną. Kasmet iš Lietuvos ar į ją plaukia milijoninės nusikalstamu būdų įgytos lėšos, pranešė LTV laida ''Šiandien".
Pagal naują tvarką, kuri įsigalios nuo liepos 1-sios, grynųjų pinigų gabenimas tarp vidinių Europos Sąjungos sienų griežtėja.
Įgaliotiems muitinės pareigūnams pareikalavus, gyventojai turės deklaruoti iš Europos Sąjungos, į Europos Sąjungą bei per Lietuvą iš Europos Sąjungos ir į ją vežamas grynųjų pinigų sumas. Lėšos, kurios jos viršys 10 tūkstančių eurų ar tą pačią sumą kita valiuta, turės būti deklaruotos. Visa informacija bus perduodama FNTT, kuri tirs, ar pinigai nėra gauti iš nusikalstamos veikos. Šią praktiką taiko Vokietija ir Didžioji Britanija.
Pasak FNTT, visuotinio vežamų grynųjų pinigų deklaravimo nebus. Vežamą grynųjų pinigų sumą bus privaloma deklaruoti žodžiu, muitinės pareigūnui pareikalavus. Kilus įtarimams, kad deklaracija neteisinga, asmuo ir jo automobilis bei daiktai galės būti patikrinti. Konkrečią deklaravimo ir piniginių lėšų kilmės kontrolės tvarką iki įstatymo įsigaliojimo nustatys Muitinės departamentas.
FNTT, rengusi įstatymo projektą, atsižvelgė į Europos Tarybos ekspertų, siūliusių galimybę nustatyti grynųjų pinigų, gabenamų į kitas Europos Sąjungos šalis iš Lietuvos ir į ją, kontrolės mechanizmą, rekomendacijas. Tarptautinė praktika rodo, kad grynųjų pinigų kontrabanda yra vienas dažniausių pinigų plovimo elementų, kuriuo siekiama nuslėpti neteisėtą piniginių lėšų šaltinį ir kilmę, kilmės valstybę. Be to, grynųjų pinigų gabenimas per sieną neretai naudojamas teroristų finansavimo schemose.
Iki šiol Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo be trukdžių pervežamos į pageidaujamas valstybes, jose atliekamos tolesnės finansinės operacijos, taigi nelegalių lėšų kilmės valstybę atsekti buvo ypač sudėtinga.
Naujieji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo pakeitimai sudaro teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoja nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms.
Už deklaravimo tvarkos reikalavimų pažeidimus Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 1 tūkstančio iki 3 tūkstančių litų su realia galimybe konfiskuoti rastus grynuosius pinigus. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto jau už minėtus pažeidimus, užtrauks baudą nuo 3 tūkstančių iki 10 tūkstančių litų su galimybe konfiskuoti rastus grynuosius pinigus.
Be to, Lietuvos muitinės pareigūnai įgijo teisę surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus už reikalavimų dėl grynųjų pinigų deklaravimo pažeidimus. Minėtų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinės rajonų (miestų) apylinkių teismai.
