Po lapkričio mėnesį Kauno prieigose esančiame I forte nutikusios nelaimės, kai iš Vilniaus atvykusiai devynmetei buvo nutraukta dalis kojos, susigriebta, jog laikinojoje sostinėje ir jos prieigose stovintys caro laikais statyti gynybiniai įtvirtinimai yra neprižiūrimi ir nesaugomi. Po jų teritoriją laisvai vaikštinėjantys pašaliniai asmenys rizikuoja savo sveikata ar netgi gyvybe. Nors po skaudžios nelaimės praėjo jau daugiau kaip 2 mėnesiai, jokių veiksmų, kurie padėtų užtikrinti saugumą fortuose, dar nebuvo imtasi.
Šiais metais Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kariškiai planuoja atlikti septynių laikinosios sostinės fortų apžiūrą ir patikrinti, ar juose nėra nuo karo laikų užsilikusių sprogmenų. Išminuotojai savo darbus pasiryžę pradėti iškart, kai tik nutirps sniegas. Tačiau, anot J.Vitkaus inžinerinio bataliono laikinojo vado maj. Juliaus Gaižausko, kariai apžiūros darbus galėtų atlikti tik tuomet, kai fortų teritorija būtų specialiai tam paruošta. „Pirmiausia reikia paruošti vietovę, kad būtų galima panaudoti prietaisus. Ir tik tada mes galėtume pradėti paiešką“, – aiškino laikinasis bataliono vadas.
Tačiau paklaustas, kiek galėtų kainuoti visi darbai, J.Gaižauskas tikslaus atsakymo pateikti negalėjo: „Vienas klausimas, kiek kainuos paruošiamieji darbai, kitas – kiek dar kainuos ten dirbančių kariškių darbo jėga“.
Pirmiausia reikia paruošti vietovę, kad būtų galima panaudoti prietaisus. Ir tik tada mes galėtume pradėti paiešką. Aiškino laikinasis bataliono vadas.
„15min“ duomenimis, fortų paruošimo, ištyrimo ir galimo išminavimo darbai gali kainuoti milijonus litų. Tuo tarpu nei Krašto apsaugos ministerijos vadovė, nei Kauno savivaldybės atstovai nurodyti, kas finansuos šiuos darbus, kol kas nesiryžo. Vakar Kaune viešėjusi naujoji Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pripažino, jog ši problema itin opi, tačiau apie jos sprendimo būdus kalbėjo gana miglotai.
„Fortai ir jų saugumas yra viena iš aktualiausių problemų. Aš tikrai pabandysiu išsiaiškinti mūsų finansines bei kitas galimybes. Tai bus vienas iš svarbiausių ir labai konkrečių darbų, nes kyla grėsmė žmonių sveikatai. Neseni tragiški įvykiai parodė, jog tie darbai turėjo būti padaryti jau seniai ir jau yra pavėluoti“, – teigė ministrė.
Fortams reikia šeimininkų
Visi 9 Kauno tvirtovės fortai priklauso Valstybės turto fondui (VTF). Tik vienintelį Rūko gatvėje esantį V fortą patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė. Tai, anot fortų išsaugojimu bei tyrinėjimu užsiimančios asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdybos pirmininko Valdo Rakučio, ir yra didžiausia problema. „Tokią situaciją sukūrė kai kurie Kauno valdininkai, kurie, nepasverdami pasekmių, tiesiog atsikratė fortais. VTF jie buvo atiduoti neparuošus detaliųjų planų ir nenustačius jų ribų“, – kalbėjo pašnekovas.
Nors šeši iš devynių laikinosios sostinės fortų yra įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, dėl objektyvių priežasčių norinčių juos įsigyti iki šiol neatsirado. „Pagal žemės kainą vidutiniškai fortas su visa teritorija įkainotas maždaug 4 mln. Lt. Tačiau pirkėjas dar turi sutvarkyti detaliuosius planus, nustatyti sklypo ribas ir viską suderinti. Natūralu, kad norinčių įsigyti šį turtą neatsirado. Juo labiau, kad forte nelabai ką ir galima daryti, nes jie yra paveldiniai objektai“, – aiškino V.Rakutis.
Pasigenda dialogo
Pasak asociacijos „Kauno tvirtovė“ vadovo, išeitis iš šios situacijos yra – VTF turėtų patikėjimo ar panaudos teise fortus atiduoti savivaldybei, kuriai tektų parengti tvirtovių teritorijų detaliuosius planus bei nustatyti sklypų ribas. „Tokiu atveju privatizuoti fortus būtų daug paprasčiau“, – dėstė V.Rakutis.
Kauno savivaldybė yra išreiškusi norą savo žinion perimti bent tris miesto fortus, tačiau tokie laikinosios sostinės vadovų siekiai visuomet atsimuša į VTF abejingumo sieną. „Valstybės turto fondas nei pats valgo, nei kitiems leidžia. Dialogas su jais vyksta labai sunkiai. Man toks jų požiūris atrodo nusikalstamas, o ta nepriežiūra galų gale atsisuka prieš visuomenę, – tikino Kauno meras Andrius Kupčinskas. – Čia reikia labai kardinalių veiksmų. Mes dar kartą kreipsimės į Vyriausybę, kad ši parengtų atitinkamą veiksmų planą, nes dabar fortai yra tik nugyvenami“.
Anot specialistų, nors po fortų teritorijas vaikštinėja nemažai prašalaičių, šiose vietose slypi nemažai pavojų. Šiose teritorijose rizikuojama nukristi nuo tvirtovės gynybinio griovio šlaito, kurio aukštis siekia maždaug 6 m. Neatidūs vaikai ar suaugusieji gali įkristi į vieną iš daugybės pačiuose fortuose ar jų prieigose esančių šulinių, kurių gylis gali siekti net iki 30 m. Fortų teritorijoje gali būti nuo karo laikų užsilikusių sprogmenų ar parako talpyklų. Tiesa, pavojus susižaloti dėl sprogimo yra gana menkas.
VI forte – muziejus
Kauno miesto savivaldybė kartu su Krašto apsaugos ministerija itin gerai išsilaikiusiame VI forte planuoja įkurti Vytauto Didžiojo karo muziejaus karinės technikos filialą. Jeigu VTF patikėjimo ar panaudos teise šį gynybinį įtvirtinimą perduos savivaldybei, ši nedelsiant galės pradėti rengti teritorijos detalųjį planą bei atlikti kitus paruošiamuosius darbus. Anot mero A.Kupčinsko, muziejaus filialas VI forte galėtų būti įkurtas per 5-6 metus. Jau artimiausiu metu Kauno savivaldybė dėl šio forto perėmimo kreipsis į Vyriausybę.
