Turime daugiau problemų nei kada nors turėjome
Ekonomistas G.Nausėda diskusijoje teigė, kad negalėtų sakyti, jog Lietuvos laukia šviesi ateitis. Jo teigimu, kalbėti apie lengvą gyvenimą per ateinančius ketverius, aštuonerius, o, ką jau bekabėti apie dvejus metus yra neįmanoma.
„Ekonimika turi daugiau iššūkių, negu reikia. Aš nepamenu tokio laikotarpio, kuriame būtų galima surasti tiek daug visokiausių problemų tiek pačioje Lietuvoje, tiek užsienyje. Tiek geopolitinio pobūdžio, tiek ekonominio pobūdžio problemų“, – teigė ekonimistas.
Ekonimika turi daugiau iššūkių, negu reikia.
Pasak G.Nausėdos, didžiausias pavojus ekonomikai yra neapibrėžtumas – kada žinai, kad ateina blogi veiksniai, gali jiems pasirengti, gali planuoti savo veiklas ir tokiu būdu bent jau sumenkinti nuostolius.
G.Nausėda teigia, kad pastaraisiais metais yra daug daugiau kalbama apie minimalios algos didinimą, neapmokestintų pajamų dydžio klausimą, tačiau ne tai yra svarbiausia. Jo teigimu, minimali alga, PVM bus neaktualūs, jei nebus darbo vietų. Tačiau kartu ekonomistas pabrėžė, kad mažieji regionai labai atsilieka nuo didmiesčių, nes ten yra silpna darbo jėga. Ir šiandien pasiekti lygią regioninę plėtrą yra labai sunku.
„Matyt, jau nebegalime orentuotis į tolygią plėtrą apskritai visur Lietuvoje ir, ko gero, turime išryškinti tam tikrus regionų centrus – pasistengti tuos centrus padaryti kaip kokius traukos magnetus, kurie suteiktų galimybę dirbti, užsidirbti ir aplinkinių regionų miestelio žmonėms“, – teigė G.Nausėda.
Tačiau viso to, pasak pašnekovo, nebūtų galima pasiekti be užsienio investicijų, nes jos veda ne tiktai technologinę, verslo kultūrą į aukštesnį lygį, užsienio kapitalo atėjimas labai tampriai koreliuoja su atlyginimais.
Trūksta pasirinkimo galimybių
„Aš nenorėčiau būti tokioj Lietuvoj, kai mes savo rankomis turėtume pabaigti, kad paskutiniai išvažiuojantys iš Lietuvos išvažiuotų teisingai – išsilavinę žmonės prižiūri, kad visi būtų nusipirkę bilietus, įlipama į lėktuvą, susėdama pagal eilę, kad bagažas būtų laiku sukrautas. Administravimas savo pabaigos – tai yra baisiausias dalykas“, – teigė G.Landsbergis.
G.Landsbergis teigia, kad labiausiai Lietuvoje trūksta pasirinkimo – galimybių laisvės, kuri apibūdinama kaip darbo vieta. Pasak G.Landsbergio tai yra „ekonominis matuoklis, kuo žmonės matuoja savo gerovę“.
„Kiekviena darbo vieta sukuria antrą darbo vietą – paslaugų. Žmogus, kuris uždirba neblogą atlyginimą, gautus pinigėlius išleidžia – kirpyklai ar kur nors kitur. Ir tuomet mūsų ekonomika auga“, – teigė G.Landsbergis.
Pasak pašnekovo, darbo vietos neturi galimybės kurtis, nes verslas tam neturi užtikrintų garantijų. Verslininkai dažniausiai nori poros dalykų, – stabilumo ir darbuotojų.
„Jeigu valstybė dažnai keičia mokesčius, yra nestabili, tai neskatina pasitikėjimo ta valstybe ir tikriausiai žmogus rinksis investuoti į tą valstybę, kuri yra stabilesnė“, – teigė politikas.
Į klausimą, ar šiandien turima užtektinai darbo jėgos, G.Landsbergis atsakė, kad matoma statistika, jog kiekvienais metais išvažiuoja po penkiasdešimt tūkstančių žmonių. Tai, jo manymu, mažai įkvėpia verslininkus investuoti Lietuvoje.
