Ministras penktadienį BNS sakė analizuojantis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, ir teigė kol kas neturintis galutinės pozicijos, ar atsisakant draudimo asmeniui po apkaltos visą gyvenimą būti Seimo nariu reikės keisti Konstituciją.
„Pirmadienį pasitarime Vyriausybės narius ir premjerą ketinu informuoti apie galimas pasekmes ir galimus sprendimo būdus“, – teigė teisingumo ministras.
„Bet manau, kad atsižvelgiant į sprendimo svarbą – reikės spręsti, ar keistina Konstitucija, ar tik rinkimų įstatymas – premjerui ir Seimo pirmininkei reikės apsispręsti, ar darbo grupės kūrimas ir sprendimų paieška turėtų koncentruotis Vyriausybėje, ar tik Seime“, – kalbėjo R.Šimašius.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas ketvirtadienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra neproporcingas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra neproporcingas.Strasbūro teismas atsisakė vertinti šiuo metu Europos Parlamente dirbančio R.Pakso pašalinimo iš prezidento pareigų procesą ar draudimą vėl užimti prezidento postą ir atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovo prašymą priteisti jam šimtatūkstantines kompensacijas.
„Sprendime kalbama apie sankcijos pagrįstumą, o ne patį pažeidimą – niekas nekvestionavo, ar R.Paksas buvo teisėtai atstatydintas, tačiau konstatuota, kad nepagrįsta jam drausti užimti Seimo nario postą. Kol kas aišku tik tiek. Dėl teisinių niuansų – ar būdamas Seimo nariu toks asmuo galės užimti Seimo pirmininko postą ir pavaduoti prezidentą, ar galėtų būti ministras – tuos klausimus reikės detaliai išanalizuoti“, – BNS sakė R.Šimašius.
„Apie instrumentus kalbėti per anksti, nors ganėtinai aiškus tų instrumentų turinys – po apkaltos asmuo toks kaip R.Paksas galėtų eiti Seimo nario pareigas“, – sakė ministras.
Teisės ekspertai kol kas neturi bendros nuomonės, ar po Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.
Už pataisų būtinybę pasisakantys ekspertai teigia, kad tarptautinis teismas negali keisti oficialios Lietuvos konstitucinės doktrinos, kuri, aiškinant Konstituciją, įtvirtino draudimą per apkaltą pašalintam asmeniui eiti pareigas, kurioms reikalinga priesaika. Jų oponentai sako, kad Konstitucijos tekste nėra tokio draudimo, todėl pakaktų pakeisti įstatymą.
„(Dėl Konstitucijos keitimo) kol kas galutinės nuomonės neturiu. Kyla klausimas, ar įmanomas kelias pakeisti įstatymą ir interpretuoti Konstituciją kiek kitaip, nei iki tol – manau, kad tokio lankstumo galimybės galbūt ir yra, – ar vis dėlto reikės keisti ir Konstitucijos tekstą. Dėl to dar reikės apsispręsti“, – sakė teisingumo ministras.
