Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Galimybė politikams: rinkimų agitacijos draudimas „Facebooke“ negalioja

Facebook
Scanpix / Postimees.ee / Facebook
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nors socialiniai tinklai suteikia puikią galimybę politikams pasiekti rinkėjus, įstatymuose apie juos nebuvo pagalvota, neslepia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė. „[...] socialiniuose tinkluose kol kas nėra jokių ribojimų, nes mes jų negalime sukontroliuoti. Žinoma, VRK pageidautų, kad reklama būtų pažymėta, kaip numato įstatymas, bet kol kas dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose ir pati VRK neturi aiškios pozicijos“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė ji.

Advokatės, žiniasklaidos teisės ekspertės Liudvikos Meškauskaitės nuomone, fiziniam asmeniui reikšti nuomonės internete niekas negali uždrausti: „Manau, kad už nuomonės reiškimą, ypač fiziniams asmenims, kurie nėra rinkimų kampanijos dalyviai, teisinės atsakomybės mes niekaip nepritaikysime. Galbūt galima pritaikyti atsakomybę rinkimų kampanijos dalyviams, jei būtų nustatyta, kad jie tuo užsiėmė.“

Galimybių kontroliuoti socialinius tinklus nėra

Likus savaitei iki rinkimų, internete prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo minima dukart dažniau nei kitas kandidatas į prezidentus Zigmantas Balčytis. Tai rodo žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenys. Nors įprastinė žiniasklaida yra gana griežtai kontroliuojama, ypač, kai įsigalioja rinkimų agitacijos draudimas, elektroninėje erdvėje yra visai kitaip.

Socialiniuose tinkluose kol kas nėra jokių ribojimų, nes mes jų negalime sukontroliuoti. Žinoma, VRK pageidautų, kad reklama būtų pažymėta, kaip numato įstatymas, bet kol kas dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose ir pati VRK neturi aiškios pozicijos, – sakė L.Matjošaitytė.

VRK pirmininko pavaduotoja L. Matjošaitytė sutinka, kad internetas ir socialiniai tinklai puikiai padeda pasiekti savo rinkėjus, bet, rengiant įstatymų pataisas, apie socialinius tinklus nebuvo pagalvota: „Ir interneto puslapiams numatyti reikalavimai, bet socialiniuose tinkluose kol kas nėra jokių ribojimų, nes mes jų negalime sukontroliuoti. Žinoma, VRK pageidautų, kad viena ar kita reklama būtų pažymėta, kaip numato įstatymas, bet kol kas dėl informacijos skleidimo socialiniuose tinkluose ir pati VRK neturi aiškios pozicijos.“

Advokatė, žiniasklaidos teisės ekspertė L. Meškauskaitė pastebi, kad socialiniai tinklai nėra tik privati arba tik vieša erdvė. Tai tarpinė erdvė, kur pats žmogus nustato sau ribas. „Manau, kad už nuomonės reiškimą, ypač fiziniams asmenims, kurie nėra rinkimų kampanijos dalyviai, teisinės atsakomybės mes niekaip nepritaikysime. Galbūt galima pritaikyti atsakomybę rinkimų kampanijos dalyviams, jei būtų nustatyta, kad jie tuo užsiėmė – tada VRK turėtų kompetenciją tokius klausimus spręsti“, – mano L. Meškauskaitė.

Anot jos, taip pat yra ir su komentarais internete: „Niekas fiziniam asmeniui negali uždrausti komentuojant išreikšti simpatiją kandidatui.“

Reklamos tik daugėja

„Baltųjų pirštinių“ vadovas Tadas Langaitis su L. Meškauskaitės nuomone nesutinka, nes socialiniai tinklai pajamas gauna iš reklamos, todėl reklamą, užsakomą politinių partijų ar kandidatų, mato visi, nepriklausomai nuo to, ar jos prašė, ar ne.

„Todėl nesutikčiau dėl socialinių tinklų apibrėžimo, kaip grynai asmeninės erdvės apibrėžimo. Be to, Žurnalistų sąjunga pripažino, kad „Facebook“ paskyros minimu atveju gali būti pripažintos viešąja erdve – tai priklauso nuo tam tikrų faktų. Tai gali būti privati erdvė, gali būti vieša, bet kai kandidatai užsako reklamą ir socialiniuose tinkluose skelbiami reklaminiai skydeliai, nematau jokio skirtumo tarp šios reklamos nuo politinės reklamos „Delfi“, televizijoje ar laikraštyje“, – įsitikinęs T. Langaitis.

„Baltųjų pirštinių“ vadovas apgailestauja, kad šiuo metu VRK dar nereglamentuoja socialinių tinklų. „Nėra tinkami pasiteisinimai, kad politinės reklamos išlaidos neįskaičiuojamos į galimą politinių partijų ar kandidatų išlaidų biudžetą, nes tai nėra didelės sumos. Bet šios sumos auga, nes šiais metais interneto reklamos išlaidos jau pralenkė ne tik laikraščius, bet ir radiją. Taigi ta tendencija tikrai išliks, todėl pats laikas susirūpinti naujų medijų reklamų galimybėmis“, – pabrėžia T. Langaitis.

Reikia ne baudų, o prevencijos

L. Matjošaitytė tikina, kad VRK bandys po rinkimų apibendrinti visus skundus ir svarstys socialinių tinklų panaudojimo agitacijai klausimus, bet VRK ne visada turi galimybę patikrinti, kas tuose socialiniuose tinkluose paskelbė informaciją.

Paklausta, ar per savivaldos rinkimus galima tikėtis aiškesnės pozicijos ir veiksmų, VRK pirmininko pavaduotoja sako mananti, kad situacija tikrai turėtų pasikeisti: „Šie rinkimai parodė, kad agitacija socialiniuose tinkluose yra pakankamai aktyvi ir, kuo toliau, tuo daugiau politikai ir rinkėjai ten bendrauja. Socialiniai tinklai leidžia komunikuoti su didele visuomenės dalimi, todėl VRK turėtų modernėti ir ieškoti problemos sprendimo būdų.“

T. Langaitis įsitikinęs, kad, norint išvengti tokių atvejų, pirmiausia reikia dirbti su užsakomąja reklama socialiniuose tinkluose: kad ji būtų reglamentuota, kad kaštai būtų įskaičiuojami į reklamos biudžetus, kuriuos kontroliuoja VRK. Tada visiems būtų aišku, kad agitacijos draudimo laikotarpiu reklaminiai skydeliai socialiniuose tinkluose negali būti naudojami.

Taip pat, T. Langaičio nuomone, būtina prevencija – nereikia vien laukti pažeidimų. „Reikėtų pradėti dirbti su Lietuvoje populiariausiomis paskyroms: siųsti instrukcijas, gauti patvirtinimą, gal pasirašyti kažkokį tarpusavio memorandumą ar deklaraciją. Nebūtina bausti jau padarius klaidą. Reikia prevencijos, aiškinti, kaip nepadaryti klaidų. VRK turėtų daugiau investuoti į prevenciją, valstybė – į VRK darbą, kad prevencija taptų įmanoma“, – pastebi „Baltųjų pirštinių“ vadovas.

Lrt.lt
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min