Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Galvosūkis Kauno valdžiai: parduoti varguolius ar sporto sales?

E.Mikulionienė bijo, kad išsipirkusi mažytį būstą paklius į spąstus.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / E.Mikulionienė bijo, kad išsipirkusi mažytį būstą paklius į spąstus.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sunkios dienos artėja vargingiems kauniečiams. Geriausiu atveju jiems teks susirinkti iš sandėliukų bulves, plaktukus ir kitus namų ūkio reikmenis ir pasikišti juos po lova. Blogiausiu atveju jų menkas būstas bus išvaržytas, net kartu su lovomis ir jais pačiais.

Socialinį būstą ir kitas valdiškas patalpas administravusi įmonė „Namų priežiūra“ bankrutavo prieš 5 metus, tačiau daugiau kaip milijono litų skolos uodega energetikams ir kitiems kreditoriams velkasi iki šiol, nors per tą laiką iš varžytinių jau parduota per 80 butų.

Liko dar 197 kambariai bendrabučio tipo namuose, bet maža smulkmena: juose gyvena žmonės, nuomojantys būstą iš savivaldybės. Jie rašo graudžius laiškus Kauno savivaldybės Turto skyriui maldaudami neparduoti jų gyvenamųjų plotų arba suteikti jiems kitus. Išsipirkti butų pinigų dauguma jų neturi.

Išleisdama kvapą nedidelė savivaldybės įmonė paliko miestui nemenką palikimą. Kelis šaltkalvius ir buhalterę turinti kontora valdė didelį turtą, rinko mokesčius iš neprivatizuotuose būstuose gyvenančių savivaldybės nuomininkų. Dalis jų, tiesa, buvo nemokūs, tačiau ir surinkti pinigai nepasiekė komunalinių paslaugų tiekėjų. Jie mįslingai dingo.

Kai savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ skolų kupra užaugo iki 2,5 mln. Lt, nuspręsta skelbti jos bankrotą.

Dvigubi žaidimai

Tai yra viena keisčiausių bankroto bylų per visą bankrotų turtingą posovietinės Lietuvos istoriją. Uždegę žalią šviesą bankrotui valdininkai darė viską, kad bankrutavusios įmonės turtas nebūtų parduotas, nepaisydami, kad kreditoriai, ypač energetikai, piktai šiepė dantis.

„Normaliu atveju bankroto administratoriui priduodami parduodamos nuosavybės dokumentai, raktai. O man pasakė tik kelis bendrabučių adresus ir sako, parduok juos. Valdininkai durnių voliojo, o vėliau priekaištavo man esą aš beširdis, kambarius su visais gyventojais pardavinėju!“ – piktinosi „Namų priežiūros“ įmonės bankroto administratorius Stasys Sipavičius.

Savivaldybė anuomet neperėmė bankrutavusios „Namų priežiūros“ turto į savo balansą, todėl ir užvirė visa bėda. Iš pasėtos dviprasmybės sėklos gimė daug kvailų situacijų. Pavyzdžiui, parduoti savivaldybei priklausančias, nebereikalingas archyvo patalpas Kalniečių gatvėje buvo galima tik bankroto administratoriui ilgokai pasitąsius su ta pačia savivaldybe teisme.

Skolos tirpo lėtai

Per penkis metus vargais negalais buvo parduota „Namų priežiūros“ turto už 700 tūkst. Lt, tačiau per šį laiką bankroto administravimo išlaidos išaugo iki 1 mln. litų. Bendra nuostolių suma šiuo metu siekia 2,4 mln. Lt, taigi beveik tiek pat, kiek buvo bankroto išvakarėse.

Taip pat iškilo klausimas, ką daryti su buvusiais socialiniais būstais, kurie privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis po 2004-ųjų, taigi po šiuos būstus valdžiusios įmonės bankroto? Mat privatizuojant butus bankroto administracijos kasa jokių įplaukų, kuriais būtų galima dengti kreditorinius įsiskolinimus, negavo.

Šiuo metu 44 bendrabučio tipo namuose Kaune dar yra apie 20 proc. neprivatizuotų butų. Yra dar nesuskaičiuotų patalpų, kuriose savavališkai apsigyveno jokių mokesčių nemokantys asmenys.

Ūkinė logika reikalauja tokius būstus parduoti iš varžytinių su visais įnamiais, o naujieji savininkai težino: palikti juos gyventi kaip nuomininkus ar sumalti teismų girnose ir iškraustyti lauk.

Tačiau naujoji valdančioji koalicija suprato, kad tokiu būdu miestiečių, ypač rinkėjų, simpatijų nelaimės, todėl karštligiškai ėmė ieškoti būdų, kaip pašerti vilką ir išsaugoti sveiką avį.

Skurdas bado akis

Socialinis būstas savivaldybei jau senokai tapo našta, todėl nuomininkai skatinami tapti savininkais butus išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Tuomet vargingai gyvenantiems žmonėms netektų baimintis, kad jų būstas bus parduotas su jais pačiais.

Tačiau apie 30 kv. m iš savivaldybės nuomojamame kambarėlyje besiglaudžiančiai septynių asmenų šeimai perspektyva tapti ankštos kamarėlės savininke neatrodo patraukli.

Tris vaikus auginanti Edita Mikulionienė sakė, kad privatizavusi nuomojamą būstą ji būtų pasmerkta kankintis ankštame plote su vaikais, vyru, anyta, jos sugyventiniu ir psichiškai nesveiku svainiu visą gyvenimą, nes tuomet nebeliktų jokių vilčių pagerinti socialinio būsto sąlygas.

„Sužinojau, kad savivaldybės socialinio būsto fonde yra per 40 laisvų butų. Bet norint gauti butą, reikia duoti 5 tūkst. Lt kyšio. Neturiu tiek pinigų“, – apgailestavo moteris.

Laisvo ploto – jūra

Neseniai paaiškėjo, kad butų su gyventojais pardavinėti nebūtina, nes „Namų priežiūra“ yra palikusi šimtus kvadratinių metrų ploto, kuriuose šeimininkauja kas nori arba iš viso nėra jokių šeimininkų.

Tačiau nemaža dalis plotų nėra inventorizuota, turtas neapskaitytas, taigi savivaldybė dorai nežino, kiek nekilnojamojo turto ji yra perėmusi iš „Namų priežiūros“.

Tai išsiaiškinti pavesta administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Stankevičiaus sudarytai komisijai. 

Sportininkai rūstauja

Valdiškos prekybos žmonėmis galbūt pavyks išvengti, tačiau suskaičiuoti negyvenamuosius plotus ir juos parduoti taip pat nebus paprasta. Dalį tokių plotų sudaro patalpos, kurias gyventojai pavertė sandėliukais, garažais, bet jie juridiškai neįforminti kaip būsto priklausiniai, taigi tarsi užimti savavališkai.

A.Stankevičius pripažįsta, jog teks susiremti su gyventojais, kurie mūru stos ginti savo sandėliukų. Bet tai smulkmena palyginti su nuomojamomis kavinių ir sporto salių patalpomis.

Realus kandidatas varžytinių plaktukui yra 456 kv. m plote įsikūręs Kauno karatė klubas „Samurajus“.

Treneris Kazimieras Bartkevičius, vienas žymiausių karatė pradininkų Lietuvoje, prikišo valdininkams nesąžiningus žaidimus: „Mes sutvarkėme patalpas, išleidome 80 tūkst. Lt joms pagerinti. Dar niekas nesakė, jog turėsime išsipirkti salę, bet tokių užuominų girdėjau. Tai yra neteisinga: išeitų, kad mes pasistatėme namą už savo pinigus ir dar turime jį išsipirkti?“ – piktinosi Rytų kovų sporto veteranas.

Prekybos žmonėmis nebus

Stasys Sipavičius, SĮ „Namų priežiūra“ bankroto administratorius

„Kreditoriams visiškai neįdomu, kaip mes atsiskaitysime už skolas: paduodami būstus su gyventojais ar be jų. Tačiau esu žmogus ir kaunietis, todėl manau, jog galima rasti išeitį, parduoti negyvenamąsias patalpas. Ši problema nebūtų iškilusi, jei savivaldybė būtų perėmusi bankrutavusios įmonės turtą. Tai nebuvo padaryta. Iki šiol neradau bendros kalbos su būriu Turto valdymo departamento valdininkų, jie nieko nežinojo ir siuntinėjo iš vieno kabineto į kitą.“

Užkursime pirtį!

Arvydas Garbaravičius, Kauno mieto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas

„Namų priežiūros“ bankroto istorija yra tipiškas kabinetinio valstybės turto grobstymo pavyzdys. Renkama medžiaga, ji bus perduota prokuratūrai. Teisėsaugininkai turės išsiaiškinti, kaip čia atsitiko, kad pardavus dalį turto skola beveik nesumažėjo.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min