Šis garbingas žmogus palaidotas senosiose Smiltynės kapinaitėse, kur yra ir kapitono Liudviko Stulpino kapas. Pastarojo kapas aptvertas tvorele, sutvarkytas. Tuo tarpu ties J.Žiliaus-Jonilos kapu stūkso nedidelis akmuo su jo pavarde, tačiau kapo ribų seniai nematyti, jis nuolat mindomas.
Nuo 2005-ųjų du garbaus amžiaus klaipėdiečiai įvairioms institucijoms jau parašė 14 prašymų, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė. 19 metų vyriausiuoju miesto dailininku dirbęs P.Šadauskas net yra parengęs kapo sutvarkymo projektą. Galiausiai visuomenininkai kreipėsi į klaipėdietį Seimo narį Evaldą Jurkevičių, kuris inicijavo, kad šis klausimas būtų dar kartą apsvarstytas Miesto ūkio komitete.
Tai buvo žmogus patriotas, kuris dirbo lietuvybės klausimais, buvo ne tik kunigas, bet ir visuomenininkas, negaliu suprasti, kodėl tokio žmogaus kapo negalime garbingai sutvarkyti. Stebėjosi P.Šadauskas.
„Jūreiviai susidėjo ir sutvarkė L.Stulpino kapą. O J.Žilius – Jonila buvo žmogus patriotas, kuris dirbo lietuvybės klausimais, buvo ne tik kunigas, bet ir visuomenininkas, negaliu suprasti, kodėl tokio žmogaus kapo negalime garbingai sutvarkyti“, – kalbėjo P.Šadauskas. Jis teigė, kad dabar esantis paminklas galėtų likti, tačiau šių kapinaičių lankytojams reikėtų informacijos, kas šis žmogus. Garbaus amžiaus architektas nori, kad kapas turėtų ribas, nebūtų mindomas.
„Anksčiau ribos buvo matomos, dabar nebe. Būtų galima į žemę įleisti ažūrines plokšteles, kurios ir nurodytų ribas. Gėlyčių ant šio kapo juk niekas nesodins, tad praktiškiausia būtų uždengti plokštėmis“, – siūlė P.Šadauskas.
Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis vakar vykusiame Miesto ūkio komiteto posėdyje susirinkusiems pasakojo, kad šiuo klausimu posėdis kartą jau buvo surengtas ir nuspręsta, kad į paveldą įtrauktose kapinaitėse galimas tik restauravimas, bet ne naujų objektų atsiradimas. Apie tai išgirdę komiteto nariai stebėjosi, kodėl į surengtą posėdį niekas nepakvietė duris varstančių visuomenininkų.
„Niekas nesiginčijo, kad J.Žilius-Jonyla – tikrai nusipelnęs žmogus. Buvo konstatuota, kad esamas knygos formos paminklas yra pakankamas akcentas šių kapinių aplinkoje. Mieste yra daug apskritai neįamžintų žmonių“, – sakė V.Pakalniškis.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Paveldėsaugos skyriaus vedėjos Editos Petrauskienės, mieste yra 13 saugomų kapinaičių. Jos yra tvarkomos, valomos. „Be projekto šiose kapinaitėse nieko negalima daryti. Būtina gauti Kultūros vertybių apsaugos departamento sutikimą“, – sakė ji.
Subūrus specialistus ilgai nedelsiant planuojama visuomenininkus pakviesti į dar vieną posėdį. Tiesa, jiems jau pranešta, kad šių gražių darbų iki kovos 2-osios, kuomet yra J.Žiliaus-Jonylos mirties metinės, įgyvendinti nepavyks.
