Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gariūnai – naujas valdžios taikinys

Gariūnų turgaus prekeiviams irgi gali tekti įsigyti kasos aparatus.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Gariūnų turgaus prekeiviams irgi gali tekti įsigyti kasos aparatus.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šešėlinę ekonomiką turguose įžvelgianti valdžia mano, jog gali būti naudinga kasos aparatus įbrukti visiems smulkiesiems prekeiviams. Šie kasos aparatų baidosi it velnias kryžiaus, esą jie nepagerina apskaitos, o tik ją apsunkina ir verčia mažuosius verslininkus parsiduoti įmonėms.

Turgavietėse maistu prekiaujantys smulkieji verslininkai nuo gegužės pradžios jau privalo turėti kasos aparatą. Dalį turgaus prekeivių toks Vyriausybės sprendimas ne juokais supykdė: ne visi moka kasos aparatus naudoti, kiti skundžiasi, kad jie tik apsunkina apskaitą, dažnai genda, be to, prekiaujant skirtingose vietose sunkius daiktus tenka kasdien nešioti.

Kai kuriuos prekeivius kasos aparatai iš turgų apskritai išgujo: jie perėjo dirbti į įmones, kiti tiesiog pakeitė veiklos kryptį.

Valdžia kol kas nesiima vertinti tokių skundų, o ar nauja tvarka pasiteisino, žada vertinti po pusmečio ar net metų. Ir tuo pačiu užsimena, kad ateityje kasos aparatai gali būti įvesti visiems smulkiesiems prekybininkams. Tą patvirtino tiek Ūkio, tiek Finansų ministerijos.

Kasos aparatais siekiama pagerinti prekeivių apskaitą, o taip pat – matyti tikrąją jų apyvartą. Mat nuslėpdami dalį pajamų prekybininkai gali nepasiekti ribos, kai tampama PVM mokėtoju (šiuo metu – 100 tūkst. Lt per metus).

Gerina sąlygas verslui

Ūkio ministerija tikina, kad, siekdama turguose įvesti kasos aparatus, nori verslui užtikrinti palankias sąlygas.

„Ministerijos pozicija yra tokia, kad nebūtų diskriminacinio požiūrio, t.y. užtikrinti vienodas sąlygas visiems dirbti toje pat erdvėje, nieko neišskiriant. Aišku, mes esame už geresnes sąlygas. Praktika parodys kasos aparatų tikslingumą. Mano požiūriu, kasos aparatas sprendžia apskaitos problematiką, t.y., leidžia išskirti atvejus, kai žmonės nedeklaruoja savo pajamų. Ir anksčiau buvo reikalaujama, kad žmogus deklaruotų, bet jei nėra kasos aparato ir gali nedeklaruoti, galbūt to ir nedaro“, – „15min“ sakė Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.

Turėdami čekį žmonės gali įrodyti, kad kažką pirko pas tam tikrą pardavėją, tarkime, jei apsinuodijo maistu, – sakė Ž.Glaveckaitė.Ministerija pabrėžia, jog kasos aparatai neturėtų tapti papildoma administracine našta. Pvz., kasos aparatus turintiems maisto prekeiviams nėra privaloma atlikti inkasavimą. Taigi užsidirbęs kelis litus verslininkas gali juos leisti savo nuožiūra, neatlikdamas įrašų apskaitos knygoje, kiek buvo paimta pinigų iš kasos ir pan.

„Esmė – kad būtų nurodomas kiekis ir vykdoma tvarkinga apskaita. Kitas dalykas – vartotojų apsauga. Turėdami čekį žmonės gali įrodyti, kad kažką pirko pas tam tikrą pardavėją, tarkime, jei apsinuodijo maistu“, – teigė Ž.Glaveckaitė.

Įvertins naudą

Jos nuomone, jau po pusės metų bus galima vertinti, ar sprendimas dėl kasos aparatų maisto prekeiviams pasiteisino. Bus atsižvelgiama ne tik į tai, ar apskaita pagerėjo, kaip naujovę vertina prekeiviai, bet išklausoma ir vartotojų nuomonė.

Įvertinimas gali lemti, jog kasos aparatai ateityje bus įvesti visiems smulkiesiems verslininkams.

Panašiai svarsto ir Finansų ministerija: ne tik maisto, bet ir pramoninėmis prekėmis turguose prekiaujantys žmonės turėtų geriau tvarkyti apskaitą, todėl bus diskutuojama dėl prievolės turėti kasos aparatą ar kitokio apskaitos griežtinimo. Bet konkretūs sprendimai galės būti priimami tik įvertinus jų poveikį.

„Norint įvertinti prekeivių maisto produktais apyvartų pokyčius naudojant kasos aparatus teks palaukti, nes kol kas praėjo dar labai nedaug laiko. Toks vertinimas remiasi tikrosios apyvartos fiksavimu ir PVM mokėtojo ribos pasiekimu, todėl preliminarūs paskaičiavimai galimi anksčiausiai po pusės metų, o tikslesni rezultatai galėtų būti po metų, kai gyventojai deklaruos savo pajamas už 2011 metus. Tačiau efektas turėtų būti vertinamas ne vien pinigine išraiška – tai ir bendroji pažeidimų prevencija, vartotojų interesų apsauga ir pan.“, – pastebėjo Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis.

O kol kas ne maisto prekes parduodantys verslininkai raginami klientams pateikti kitokius pirkimo dokumentus, pvz., išrašyti pardavimo kvitą apie pirkinį.

Turgavietės nyksta

Smulkieji verslininkai šiaušiasi prieš tokius ketinimus: esą, maisto prekeiviai jau iškrapštyti iš turgaviečių, dabar vaikys visus likusius.

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija pastebi, jog gegužės 1 dieną įsigaliojus Vyriausybės sprendimui dėl kasos aparatų maisto prekeiviams, turgaviečių maisto skyriai pastebimai ištuštėjo. Prekeiviai nesusitvarko su kasos aparatais, jie dažnai genda, o remontas – brangus. Maža to, turguje mėsą pardavinėjantys pagyvenusio amžiaus žmonės priversti nešioti kasos aparatus iš namų į turgų ir atgal.

„Jau dabar apie 50 proc. turgaus prekeivių yra įmonės. Vyksta dideli pokyčiai, fiziniai asmenys išeina iš turgaviečių arba sutinka sudaryti samdomus santykius su įmonėmis. Turgavietėse vyksta rinkos uzurpavimas, proteguojamas stambus verslas, ko ir siekia konservatorių valdžia. Kalbos apie šešėlinę ekonomiką yra nepagrįstos niekuo, nes negali būti tos šešėlinės ekonomikos esant tokiai apskaitai, kokia yra dabar. Ji yra pakankamai griežta“, – teigia LSVPA pirmininkė Zita Sorokienė.

Anot jos, jau dabar turgavietės nyksta – trečdalis prekybos vietų jose yra laisvos, nes prekeiviai nesugeba įgyvendinti griežtų reikalavimų.

Asociacijos nariai mano, kad jei kasos aparatus būtų nurodyta įsigyti visiems prekeiviams, tai galutinai sužlugdytų turgavietes: čia įsitvirtintų įmonės, individuali iniciatyva būtų sužlugdyta, o prekės būtų parduodamos tik už fiksuotą kainą be jokių derybų.

Pila žibalą į ugnį

Tarp turgininkų ir valdžios įsiliepsnojusią ugnį neseniai dar pakurstė premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas, pareiškęs, kad nepaisant valstybės pastangų kovoti su šešėliu Gariūnuose situacija „išlieka nepakitusi ir kelia nerimą“.

Turgavietėse vyksta rinkos uzurpavimas, proteguojamas stambus verslas, ko ir siekia konservatorių valdžia, – sakė Z.Sorokienė. Didžiausiame šalies turguje šiuo metu dirba per 3 tūkst. fizinių asmenų, užregistruota apie 240 juridinių asmenų. Preliminariais skaičiavimais jų apyvarta gali siekti 300 mln. Lt ar daugiau. Bet, anot M.Majausko, „tiksliai pasakyti, kokia yra apyvarta ir kiek sumokama mokesčių, šiandien niekas negali“.

Gariūnus jis vadina „privilegijuota ekonomine zona“, nepateikiančia informacijos apie prekybos vietų skaičių, prekiautojų teisines verslo formas, prekių apyvartas, sumokamus mokesčius. Prekeiviai esą vengia rodyti tikrąją apyvartą, siekdami netapti PVM mokėtojais, be to, „nustatyta daugybė pažeidimų“, susijusių su akcizais apmokestinamomis prekėmis: cigaretėmis, alkoholiniais gėrimais.

Dalį kaltės dėl įsivyravusios betvarkės jis verčia Gariūnus eksploatuojančioms įmonėms, kurios esą „nesudaro galimybių įvertinti operatorių prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo“.

2005 metais Vyriausybės nutarimu Gariūnų verslo parkas buvo pripažintas Valstybinės svarbos projektu. Tuo pagrindu trims privačioms bendrovėms – „Jurgena“, „Posūkis“ bei „Geruda“ – ne aukciono būdu buvo išnuomota 32,5 ha valstybės žemės 50-čiai metų.

Ūkio ministerija šiuo metu su minėtomis trimis bendrovėmis santykius aiškinasi teismuose: valdininkai prašo jų pateikti informaciją apie projekto eigą, tuo metu įmonės bando išsikovoti, kad jų veiklą kontroliuoti siekianti ministerija pasirašytų tokius žingsnius įteisinančią sutartį.

Apšaudymas prieš puolimą?

LSVPA premjero patarėjo pareiškimus vertina kaip išpuolį prieš smulkųjį verslą. Z.Sorokienė teigia, jog M.Majauskas neįvertina, kad Gariūnuose dirba tūkstančiai žmonių, gaunančių „mažas apyvartas“.

„Jis, turbūt, gimė nusistatęs prieš smulkųjį verslą. Jis atstovauja tikrai ne smulkaus verslo interesams. Jei tai darytų kaip premjero patarėjas, atsakingas pareigūnas, jis bendrautų su asociacijomis, analizuotų padėtį, įvertintų tas grėsmes ir tokių nesąmonių nešnekėtų. Dabar jis ten įžvelgia šešėlinę ekonomiką, neapskaitytą produkciją, kurią vargu ar jiems pavyks įrodyti“, – sakė ji.

LSVPA garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas premjero patarėjo pareiškimą lygino su pamokai nepasiruošusio mokinio veblenimais. „Tai, kas čia išdėstyta – pateikti menami „daug“ „itin daug“ „pasitaiko“ ir „galimai įtaria“ yra tik mažaraščio patarėjo Mykoliuko burbulo pūtimas. Politiškai strategiškai žiūrint, tai yra artilerijos apšaudymas prieš didįjį Vyriausybės puolimą. Verslo liudijimų turėtojai, apsikaskite ir ruoškitės puolimui – vienykitės!“ – ragino E.Šablinskas.

Tuo pačiu jis pasveikino prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyvą paremti smulkųjį verslą. Po susitikimo su ministrų kabinetu šalies vadovė pareiškė, kad būtina palengvinti verslo sąlygas naujai besikuriančioms nedidelėms įmonėms, pavyzdžiui, vienerius metus netaikyti joms jokių mokesčių. Tokios priemonės esą sumažintų nedarbą ir paskatintų emigrantų sugrįžimą.

Prekybos gigantas

2005 metais Vyriausybės nutarimu Gariūnų verslo parkas buvo pripažintas valstybinės svarbos projektu. Tuo pagrindu trims privačioms bendrovėms – „Jurgena“, „Posūkis“ bei „Geruda“ – ne aukciono būdu buvo išnuomota 32,5 ha valstybės žemės 50-čiai metų.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Mykolas Majauskas
Premjero patarėjas M.Majauskas įsitikinęs, kad Gariūnuose klesti šešėlinis verslas.

Gariūnus valdančios bendrovės pastaruoju metu plečia savo verslą. Šalia Gariūnų turgaus pastatytas prekybos paviljonas, į kurį turi persikelti turgaus prekeiviai. Dėl didesnių mokesčių kraustytis panoro ne visi, įsižiebė konfliktas, į kurį įsikišo Ūkio ministerija.

Ūkio ministerija šiuo metu su Gariūnų verslo parką valdančiomis trimis bendrovėmis santykius aiškinasi teismuose: valdininkai prašo jų pateikti informaciją apie projekto eigą, tuo metu įmonės bando išsikovoti, kad jų veiklą kontroliuoti siekianti ministerija pasirašytų tokius žingsnius įteisinančią sutartį.

Per porą metų didžiausią šalies turgavietę valdančios įmonės pasiryžusios įrengti dviejų aukštų, beveik 80.000 kv.m prekybos patalpas. Ant pastatų stogų bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Iš viso Gariūnų turgavietės teritorijoje planuojama įrengti 1200 mašinų stovėjimo vietų. Gariūnai planuoja pirkėjus vilioti ne tik prekėmis, bet ir pramogų zonomis – vaikų žaidimo aikštelėmis, restoranais, kavinėmis, gėlių salonais.

Gariūnuose dirba apie 10 000 smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Jau dvidešimt metų čia važiuoja ir prekes perka kaimyninių šalių  – Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos verslininkai – mažų parduotuvių, mugių, turgaviečių prekiautojai, kurie vėliau prekes parduoda savo šalyse.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min