Penktadienį viešai išplatintame kreipimesi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir premjerą Andrių Kubilių jie tvirtina, kad „viešumą pasiekęs Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas yra visiškai nepriimtinas ir žalingas muzikos kultūrai“.
„Siūlomas modelis pakerta muzikinio ugdymo pamatus, naikina muzikos mokyklas – pirmąją ir būtiną muzikinio lavinimo grandį. Tai, ką kūrė mūsų tėvai ir seneliai, kas atnešė tarptautinį pripažinimą ir šlovę Lietuvai, ketinama nepataisomai sugriauti“, – teigiama laiške.
Anot laiško autorių, muzikos mokyklos turi likti ne popamokinio, saviveiklinio ar kitokio pobūdžio būreliais, bet muzikos mokyklomis, o „muzikinių įgūdžių lavinimas ir muzikavimas negali būti pakeistas vien pramoga, diletantišku laisvalaikio leidimu“. Valstybės privalo finansuoti tokias mokyklas, jos turi likti Švietimo ir mokslo ministerijos žinioje, o ne perduotos savivaldybėms.
Muzikos autoritetai pabrėžia, kad negalima vaikų muzikos ugdymo skaidyti į formalųjį, profesinį ar laisvalaikio, kaip esą numatyta projekte. „Mes nežinome, kieno ir kada atsiskleis muzikinis talentas, bet žinome tikrai – įsisavinus klaidingus grojimo įgūdžius jis neatsiskleis niekada. Nesvarbu, taps muzikos mokyklos auklėtinis profesionaliu muziku ar ne, muzika suteiks jam reikšmingo patyrimo, išplės akiratį, paruoš jį gyventi ir dirbti XXI amžiaus sąlygomis, kūrybingai reaguoti į kosminiais tempais besikeičiančius laiko iššūkius. Būtent muzikinis mokymas labai svarbus ugdant vaiko vaizduotę, loginį mąstymą“, – tvirtinama laiške.
Kreipimosi autoriai nesutinka su siūlymu vienodomis sąlygomis finansuoti visus neformaliojo ugdymo tiekėjus. Anot jų, vieni dalykai gali būti dėstomi didelėse grupėse, kitiems tinka tik individualūs užsiėmimai, todėl ir finansavimas turi būti skirtingas.
„Pianistą, smuikininką, kanklininkę ar trimitininką galima išugdyti tik tada, jei jis turės visavertes individualias pamokas, juk muzikos kūrinį jis atliks vienas, todėl mokytojo pastabos turi būti skirtos jam vienam“, – primenama laiške. Jame taip pat kritikuojama koncepcijos projekte numatyta mokytojų akreditavimo tvarka.
„Koncepcijos rengėjai kovoja su vaiduokliais, – įsitikinę muzikai. – Jie rašo: „Sovietų Sąjungos, kurios dalis beveik 50 metų buvo ir Lietuva, švietimo sistema buvo orientuota į sistemai paklusnių asmenų mokymą. Tuo tarpu gebėjimų ir įgūdžių ugdymas tokioje visuomenėje nebuvo pageidaujamas.“ Ar įmanoma sugalvoti dar didesnę nesąmonę? Ar Lietuvos muzikai, kurie šlovina savo šalį, nesimokė anuomet?“
Laiško autoriai pabrėžė, kad Nepriklausomoje Lietuvoje sukurta muzikos ugdymo sistema, kurios principus labai aukštai vertina ir užsienio valstybių muzikos specialistai, todėl būtina ją išsaugoti ir plėtoti. „Mūsų muzikos specialybių dėstytojų paruošti moksleiviai ir studentai tarptautiniuose konkursuose laimi pačius aukščiausius įvertinimus. Deja, jau antrą dešimtmetį nesibaigiančios reformos, koncepcijos ir strategijos baigia šią sistemą išbalansuoti. Dabar siūloma reforma ją galutinai sužlugdys. Tai tolygu muzikinės kultūros naikinimui“, – pareiškė jie.
Viešą laišką pasirašė Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai dirigentas Juozas Domarkas, pianistas Petras Geniušas, violončelininkas ir dirigentas Davidas Geringas, dirigentas Gintaras Rinkevičius, pianistė Mūza Rubackytė, dirigentas Saulius Sondeckis, smuikininkė Audronė Vainiūnaitė, pianistė Birutė Karosienė, pianistas, vargonininkas, muzikologas Leonidas Melnikas, dainininkas Virgilijus Noreika, kompozitorius, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas Rimvydas Žigaitis.
Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą rengė Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Projekte teigiama, kad siekiama sukurti neformaliojo ugdymo finansavimo sistemą, kurios pagrindu vienodomis sąlygomis būtų finansuojami visi neformaliojo ugdymo teikėjai. Mat dabar neformalusis švietimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, atskiros savivaldybės skirtingai ją finansuoja – nuo 1103t iki 4027 litų vienam neformaliojo vaikų švietimo mokyklos ugdytiniui ir nuo 96 iki 1698 litų lėšų vienam bendrojo lavinimo mokyklos mokiniui per metus. Vidutiniškai savivaldybės neformaliajam švietimui skiria apie 7 proc. švietimo biudžeto. Dokumento rengėjai tikisi, kad reforma neformalųjį ugdymą prieinamensiu padarys įvairaus amžiaus ir įvairių ugdymosi poreikių vaikams mieste ir kaime.
