Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Genetiškai modifikuotas maistas: tai pamaitins ar numarins?

Apelkiwi Iliustracija iš Kit Seng's world tinklaraščio
Iliustracija iš Kit Seng's world tinklaraščio / Apelkiwi Iliustracija iš Kit Seng's world tinklaraščio
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Žmonės labai įvairiai supranta ir vertina genetiškai modifikuotus organizmus (toliau GMO). Vieniems tai eilinis „E“, kitiems – žmogaus rankomis sukurtas išsigimėlis, galintis jį suvalgiusį paversti kukurūzu ar gyva bulve. Retas kuris skiria pakankamai laiko pasidomėti šią biotechnologijų sritimi giliau. O vertėtų. Mat politikai, neturėdami pakankamai svarių tyrimų, rodančių viena kryptimi ar kita, dažniausiai yra linkę „pasitarti su visuomene“. Kaip mes jiems patarsime, jei patys mažai težinome?

Neseniai buvo gera proga sužinoti apie GMO problemas ir perspektyvas tiesiogiai. „Euroblogas gyvai“ į diskusiją apie GMO pakvietė Seimo narį, dr. Gediminą Navaitį ir Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto dekaną, profesorių dr. Algimantą Paulauską. Na, ir, žinoma, visus, norinčius tos diskusijos pasiklausyti.

Klausimas toks: ar GMO pamaitins, ar numarins žmoniją?

GMO šalininkai teigia, kad biotechnologijos yra mokslo ir ūkio progreso dalis. Žmogus tūkstantmečius tobulino savo aplinką, radikaliai ją keisdamas ir pritaikydamas savo poreikiams. Mes norime šilumos ir energijos, todėl deginame anglis ir naftą. Mes norime valgyti, todėl miškų dangą keičia dirbami laukai. Ten, kur iki šiol tai buvo neįmanoma arba labai sudėtinga dėl klimato sąlygų, kenkėjų poveikio ir pan., mes dabar galime sėti ir auginti modifikuotus, specialiai pritaikytus augalus ar veisti specialiai modifikuotus gyvūnus. Tai tiesiog kitas žingsnis žmogaus civilizacijos grandinėje. Kaip kiekvienas žingsnis, jis gali būti susijęs su pavojais, tačiau galimas teigiamas poveikis turėtų būti didesnis.

Šią poziciją pristatęs prof. Algimantas Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad GMO nėra alternatyva ekologiškam ūkiui. GMO yra alternatyva cheminiam ūkiui, kurio produktai, kad geriau augtų, nenukentėtų nuo piktžolių, vabzdžių, kad ilgiau išsilaikytų yra gausiai apdorojami chemikalais, kurie išties turi didelį neigiamą poveikį tiek gamtai, tiek ir produkto vartotojui – žmogui. Taigi jei tenka sverti tarp chemijos ir genų modifikacijos, pastarosios technologijos siūlomas „švarus“ sprendimas turi nemažai privalumų, taip pat ir sveikatai. Bėda tik, kad cheminį ūkį labai stipriai propaguoja atitinkamų chemikalų gamintojai…

Seimo narys Gediminas Navaitis, įstatymų leidėjams pasiūlęs ne vieną iniciatyvą dėl GMO importo ir sklaidos ribojimo bei produktų su GMO žymėjimo, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva nebūtinai turi užsėti savo laukus GMO augalais, net jei GMO produktų vartojimas yra beveik neišvengiamas. Izoliacija nuo GMO (kaip pavyzdžiai buvo pateiktos Austrija ir Vengrija) sudaro švarios, saugios valstybės įvaizdį, kuris gali padėti tiek turizmui, tiek maisto produkcijos eksportui. Galiausiai, jei jau turime galimybę nerizikuoti, tai kodėl rizikuoti?

Išsiskyrė diskusijos pašnekovų požiūriai į GMO ūkio santykį su tradiciniu. Gediminas Navaitis GMO ūkį laiko ne mažesne, o gal net didesne grėsme už „cheminį“, Algimantas Paulauskas teigia, kad iš šių dviejų alternatyvų GMO yra geresnis patiems žmonėms. Į diskusiją įsijungę „Tatulos“ (ekologiško ūkio iniciatyva Lietuvoje) atstovai teigė, kad vienintelis geras kelias yra ekologiškas. Cheminis ūkis, esą, jau traukiasi, o GMO geriau neįsileisti – taip ilgainiui šalyje turėsime tik sveikus maisto produktus.

Bet ar tikrai taip bus? Juk parduotuvėse – ne vien produkcija iš vietos ūkių. Jau šiandien prekybos centruose galima rasti keliasdešimties pavadinimų produktų, kurių gamybai buvo naudojami modifikuoti sojos ar kiti produktai. Jie turi būti aiškiai pažymėti, tačiau taip ne visada būna. Kitas klausimas, ar žmonės paiso tų užrašų? Nors ekologiškų produktų gamintojai tikina, kad pirkėjai labai kreipia dėmesį į priedus „E“ ir ekologiškus ženklelius, parduotuvėse lentynų tuštėjimas, regis, labiausiai priklauso nuo prekių kainos ir akcijų…

Prieš diskusiją apklausoje maždaug ketvirčio balsų persvarą turėjo pozicija „numarins“. Po diskusijos tokiu pačiu santykiu jau lenkė pozicija „pamaitins“. Ar iš to galima daryti kokias išvadas? Nežinau. Bet žinau, kad žmonėms būtų labai sveika daugiau žinoti apie biotechnologijas ir genetiškai modifikuotus organizmus. Žinojimas tikrai sveikatai nekenkia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min