Tuo metu Seimo opozicijos lyderis, konservatorių vadovas Andrius Kubilius pareiškė, kad švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis „turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios situacijos sukūrimo ir atsiprašyti Lietuvos žmonių“.
„Ypatingo džiugesio dėl tokio sprendimo nėra, nes buvo pakankamai akivaizdu, kad tai yra plikas politinis sprendimas, nepagrįstas nei jokiais ekspertiniais vertinimais, nei realia situacija pagal tautinių mažumų moksleivių valstybinės kalbos mokėjimo lygį. Aišku, kad žala šiųmetiniams abiturientams yra padaryta, nes nuo šito vienintelio privalomo egzamino stojant į aukštąsias mokyklas priklauso, kiek yra užtikrintos lygios galimybės abiturientams stoti į universitetus ir kolegijas Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė G.Steponavičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutine ir neskundžiama nutartimi antradienį konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Siekdamas tinkamo konstitucinių vertybių balanso ir atsižvelgęs į tai, kad dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas, LVAT nustatė, jog ginčyta įsakymo nuostata laikoma panaikinta nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
„Kadangi sprendimas įsigalioja nuo rugsėjo pirmos dienos, šių metų situacija nebus pakeista ir elementarus įpareigojimas šios ministerijos vadovybei ir koalicijai – kuo greičiau koreguoti teisės aktus, kad jie būtų suderinti tiek su Konstitucija, tiek su Švietimo įstatymu. Ir be abejo, atsakomybę už tokį bravūrišką kavaleristinį, jau faktiškai likus keliems mėnesiams iki sesijos pradžios, teisės aktų keitimą tenka šiai koalicijai ir visų pirma tiems, kurie nusileido nepagrįstam vienos iš koalicijos partnerių spaudimui“, – teigė G.Steponavičius.
Pasak jo, pats švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis buvo pripažinęs, kad sprendimas rengti palengvintą lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų moksleiviams yra politinis veiksmas.
„Pats ministras buvo pripažinęs, kad tai yra politinis, o ne ekspertų išvadomis grindžiamas sprendimas, ir jis buvo tiesiog bejėgis koalicijos padiktuotų sprendimų įkaitas. Man gaila, kad ministras neparodė stuburo šioje situacijoje. Bet šiuo atveju atsakomybė tenka pačiai koalicinei Vyriausybei, kuri negalvodama apie pasekmes daro tokius neatsakingus sprendimus“, – teigė G.Steponavičius.
Seimo opozicijos lyderis A.Kubilius antradienį teigė, kad ministras D.Pavalkis turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl sukeltos sumaišties.
„Po sukeltos sumaišties, kai pataikaudamas koalicijos partneriams ir remdamasis aiškiai klaidinga logika pasirašė antikonstitucišką įsakymą, ministras D.Pavalkis pirmiausia turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių ir ypač – abiturientų. Nuo šiol visiškai nebeaišku, ar universitetai baigiamojo lietuvių kalbos egzamino balus laikys teisėtais, kaip ir kokiais rezultatais remiantis abiturientus turės priiminėti aukštosios mokyklos“, – išplatintame pranešime cituojamas A.Kubilius.
Pasak konservatorių vadovo, švietimo ir mokslo ministras nedelsdamas privalo paaiškinti, kaip nuo šiol elgtis būsimiesiems studentams ir universitetų vadovybei.
D.Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.
„Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, – paskelbė teismas.
LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.
Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.
LVAT taip pat akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai – tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.
„Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi“, – konstatavo LVAT.
Teismas skundą išnagrinėjo abiturientams jau pasitikrinus valstybinės kalbos žinias. Vienintelį šiuo metu privalomą lietuvių kalbos egzaminą baigusieji mokyklas laikė birželio pradžioje.
