Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, pasiūlius gyvenviečių seniūnams, iš viso aplankė 19 apskrities sodybų. Praėjusią savaitę komisija nusprendė, kad gražiausios sodybos titulo nusipelnė sodyba Kalotėje, kurioje šeimininkauja Genovaitė ir Vytautas Skinkiai.
Gražiausia ūkininko sodyba pripažinta Mildos ir Juozo Viluckų sodyba Kretingos rajone, o gražiausia kaimo gyvenamąja vietove paskelbtas Mosėdžio miestelis Skuodo rajone.
„Gražių sodybų tiek daug, net nežinau, už ką mus taip išskyrė“, – kuklinosi G. ir V.Skinkiai. Tačiau šiai porai tikrai nėra ko kuklintis – jų sodybą dėmesį patraukia jau iš tolo. Į akį krenta baltutėlė tvora, tvenkinyje žydinčios lelijos, fontanas su rymančia moters skulptūra ir visame kieme marguojančios gėlės. Skinkių sodyba įvertinta jau trečiąjį kartą.
„Jei būtumėte atvykę birželį, būtumėt pamatę, kaip čia viskas žydi. Žmonės pro šalį važiuodami sustoja“, – džiaugėsi Genovaitė. Kiek augalų rūšių jų sodyboje, šeimininkai net nebegali suskaičiuoti.
„Štai ten plačiais blizgiais lapais moja kamelija, ši magnolija žydi rožiniais žiedais, ten už obelaitės auganti magnolija žydi taip ryškiai, kaip moteriški lūpdažiai ir intensyviai kvepia. Ilgainiui ji turėtų pasiekti trijų metrų aukštį, bet auga pamažu. Jos žiedai labai dideli – kaip lelijų“, – iš savo namo balkono žvelgdamas į 15 arų sklypą pasakojo buvęs jūrininkas, dabar jau pensinio amžiaus sulaukęs Vytautas. Jo žmona Genovaitė anksčiau dirbo bibliotekininke, taigi, nė vieno, nė kito darbas nebuvo niekaip susijęs su augalais.
Darbo netrūksta
Kai kuriuos šeimininkai įsigijo Lenkijoje, Vengrijoje. „Žiūrėkite, šis dygus augalas pirktas Vokietijoje, net nežinau, kuo jis vardu“, – rodė Genovaitė. Visą sodą šeimininkai kūrė ir puoselėja patys. „Mes patys sau architektai – kūrėme ir namą, ir sodą. Domimės, paskaitome žurnalus, tačiau užtenka mūsų pačių fantazijos“, – šypsojosi Vytautas.
Vaikščiojant po išpuoselėtą sodą galima pasidžiaugti ir krūminėmis sakuromis, kėniais, kalnapušėmis, daugybe įvairiaspalvių putinų. Genovaitė prisipažino, kad darbo čia netrūksta – nuolat reikia kažką sodinti, išrauti, persodinti. Vasaros pradžioje dėl sausros sodą teko nuolat lieti vandeniu, vėliau, nuolat pliaupiant lietui, šis išdrąskė surfinijas, petunijas, tad galiausiai jas teko išrauti.
„Pas mus ir laumžirgiai skraido, antys atskrenda į tvenkinį. Vasarą jame užaugo ančiukas, čia ir gyveno, kol pradėjo skraidyti. Būdavo, ateina prie durų ir beldžia, kad duotume valgyti. 7-ą ryto išnešdavau kokių gardėsių, jis palesdavo. Mums nereikia nei turkijų, nei afrikų – turime savo jūros ašarą“, - ranka modamas link baseino džiaugėsi Vytautas.
Pabėgo iš miesto
Vaišindami arbata ir skanėstais svetingi šeimininkai prisiminė, kaip prieš 15 metų iš santaupų nusipirko šį žemės sklypelį. Po septynerių metų, 2000-iais, nusprendė statytis namą ir pabėgti iš miesto.
Pasak Genovaitės, anksčiau šioje vietoje buvo baisus šiukšlynas – priversta akmenų, blokų, pilna duobių, prižėlę žolių. Kruopščiai darbuojantis, padedant keturiems šeimininkų sūnums, sodyba tapo pavyzdine. Šiandien čia telpa įvairiausios Genovaitės mėgstamos gėlės, kurios viena kitai trukdė porai gyvenant uostamiestyje, Zembrickio gatvėje, netoli stoties. Ten Skinkių šeima taip pat turėjo mažą darželį, tačiau ir jame stengėsi sutalpinti širdžiai mielus augalus. „Net tvenkinėlį turėjome ir lelijos jame žydėjo, nors jis buvo tokio dydžio, kaip šis stalas, prie kurio sėdime“, – juokėsi Genovaitė.
Milžiniškas sodas
Visą savo laisvalaikį didelei sodybai skiria ir Milda bei Juozas Viluckai. Jų sodyba Kretingos rajone kasmet įvertinama jau dešimtmetį. „Ir kaimynai užsikrėtė. Visa Rūdaičių gyvenvietė susirgo šia liga. Net senukai turi gėlynėlius, pjauna veją“, – džiaugėsi Milda. Šios moters sodas – įspūdingo dydžio ir apima net 30 arų. Didelę jo dalį užima veja. „Pas mus daug medelių, gėlių, krūmų. Mėgstame akmenis, turime labai gražių ir didelių, yra sveriančių net keturias tonas“, – pasakojo M.Viluckienė.
Sena tradicija
Anot sodybas vertinusio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus viršininko Alfonso Paulausko, gražiausių sodybų rinkimai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį. „Pradėjome rinkti maždaug 1996 metais, vėliau buvo kelių metų pertrauka, bet prieš kelis metus vėl atgaivinta tokia tradicija. Norime skatinti gyventojus puoselėti sodybas, kaimus, gražinti savo kraštą“, – sakė A.Paulauskas. Gražiausių visos Lietuvos sodybų šeimininkai mėnesio pabaigoje rinksis Utenoje ir bus apdovanoti.
Gražiausios sodybos buvo renkamos ir sovietmečiu – jas vertindavo iš kolūkių pirmininkų ir kitų bendruomenės narių sudaryta komisija. Gražiausių sodybų šeimininkams būdavo didelė garbė ant namo sienos iškabinti lentelę su užrašu, kad šios sodybos aplinka yra pavyzdinga.
