Buvo mokykla
Gyvenvietėje stovi du namai ir keletas ūkinės paskirties pastatų. Kalbinamas geresnės būklės pastato gyventojas Juozas sako, kad jo name anksčiau buvo arklidės, o tame pačiame kieme stovinčiame „apgriuvėlyje“ – karčema.
„Anos Lietuvos nepriklausomybės laikais, prieš karą, ponai atvažiuodavo bričkelėmis ir apsistodavo karčemoje. Tarnai iškinkydavo arklius, arklidėse pašerdavo. Štai ten buvo daržinė, šieną laikydavo. Ponai uliavodavo. Pailsėję vėl leisdavosi į kelionę. O name, kuriame aš gyvenu, buvo arklidės, vėliau, po karo, buvo pristatytas antras aukštas“, – pasakojo vyras.
Tauragės kultūros paveldo tarnybos vedėjas išvydęs namo, kuriame gyvena Steponas, nuotraukas atpažino, jog tai vienas seniausių Tauragės krašto pastatų.
Pasak vyro, po Antrojo pasaulinio karo pastate buvo įkurdinta aštuonmetė mokykla, kurią lankė jo žmona. Mokykla tuomet užėmė abu pastatus.
„Aštuonias klases baigiau 1963 metais. Aplinka buvo graži, nušienautos pievos, kieme gėlių klombos. Aplink buvo keletas sodybų, kiek tolėliau stovėjo pradinė mokykla“, – pasakojo Juozo žmona.
Įkrito į pirmą aukštą
Pasak moters, 5–7 klasių mokiniams pamokos vykdavo buvusiame arklidžių pastate, jame taip pat gyveno mokytojai. Buvusios karčemos patalpos „priklausė“ aštuntokams. Zosė mosteli į erdvų buvusios karčemos pirmojo aukšto kambarį, sako, kad čia buvo rūbinė. Dabar toje patalpoje lūžta medinės antro aukšto atramos, dalis perdengimo įgriuvę, pirmame aukšte krūvos nuolaužų. Iš galinės kiemo pusės pastato sieną laiko tik durų stakta ir lango rėmas.
Netikėčiausia buvo išgirsti, kad antrame aukšte gyvena žmogus. Kaimynė pakvietė kaimyną, pati į antrą aukštą kopti nesiryžo, draudė ir žurnalistei.
„Apie trisdešimt metų čia gyvenu, – kalbėjo iš antro aukšto apgriuvusia laiptine nusileidęs Steponas Genys. – Mums atsikrausčius buvo tušti butai. Mano motina išsipirko vieną butą.“
Pasak vyro, gyventojai užuot taisę stogą gyveno, kol ėmė trupėti lubos, po to išsikraustė.
„Ėjau pasitaisyti televizoriaus antenos, pritaisytos kitame bute. Tik žengiau, trekšt. Atsitokėjau tamsoje ant nuolaužų. Ne iškart supratau, kas įvyko. Nežinau, kiek taip pragulėjau. Apgraibomis grįžau į savo butą antrame aukšte“, – dėstė vyras.
Vyrui tuomet lūžo raktikaulis. Kaimynė pasidžiaugė, kad jis nepataikė nukristi ant kambaryje kaimynų palikto šaldytuvo – būtų stuburą susilaužęs.
Apie trisdešimt metų čia gyvenu, – kalbėjo iš antro aukšto apgriuvusia laiptine nusileidęs Steponas Genys. – Mums atsikrausčius buvo tušti butai. Mano motina išsipirko vieną butą.
Ragina kreiptis dėl socialinio būsto
Steponas sakė neturintis kur išsikraustyti. Teigė, jog kreipėsi į buvusį Lauksargių seniūną, kad jam leistų apsigyventi buvusio pieno surinkimo punkto patalpose.
„Leido, bet sakė susitvarkyti, ten reikia remontą pasidaryti. Tačiau iš kur aš pinigų paimsiu? Lauksargiuose yra toks baltas namas su socialiniais butais, bet ten visi gyvenami“, – kalbėjo Steponas.
Nepavydėtiną Stepono padėtį nusakėme naujajam Lauksargių seniūnui Mindaugui Giačui. Seniūnas sakė, kad į bėdą patekusio vyro padėtis jam žinoma, jis turi kreiptis su prašymu dėl socialinio būsto.
„Pieno punktas, kuriame jis nori gyventi, nepriklauso seniūnijai ir tikrai nėra galimybių jo remontuoti, nėra durų, langų, apšiltinimo, grindų. Jei jis pageidautų, bandytume tartis dėl nakvynės namų“, – redakcijai sakė seniūnas.
Norėtų paramos stogui
Susirūpinusi dėl kaimyno likimo Zosė išsakė nuogąstavimą ir dėl savo namo, kuriame gyvena ji ir dar keturios šeimos, buvusių arklidžių pastato. Moteris teigė, kad namo stogas kiauras, o namo bendrasavininkių biudžete – tik keli šimtai eurų.
„Neseniai pradėjome rinkti po dešimt eurų mėnesiui, tačiau per stogą vanduo bėga jau dabar. Reikiamą sumą surinkti ne taip lengva. Va, prieš kažkiek laiko ornitologai už 1000 eurų įrengė gandralizdį ant mūsų daržinės stogo, o mes vargstame. Mums taip pat reikia paramos“, – guodėsi Zosė.
Seniūnas M.Giačas sako, kad namo gyventojai galėtų dalyvauti asbestinių stogų keitimo kaimiškose vietovėse programoje, galbūt tuomet pasikeistų stogo dangą.
Netikėčiausia buvo išgirsti, kad antrame aukšte gyvena žmogus. Kaimynė pakvietė kaimyną, pati į antrą aukštą kopti nesiryžo, draudė ir žurnalistei.
Siekia XVIII a.
Edmundas Mažrimas, Tauragės kultūros paveldo tarnybos vedėjas, išvydęs namo, kuriame gyvena Steponas, nuotraukas atpažino, jog tai vienas seniausių Tauragės krašto pastatų, ir negalėjo patikėti, kad jame vis dar gyvenama.
„Smuklė, arba kitaip sakant karčema, pažymėta dar XVIII amžiaus žemėlapiuose. Po karo buvo mokykla, mokykla buvo ir antrasis šiek tiek geresnės būklės pastatas, kaip jūs sakote, arklidės. Smuklės pastatas labai įdomus, ferchverchinės architektūros (vokiško stiliaus, kurio sienose išdėstytos medinės atramos, – red.). Pagal pastato konstrukciją ir detales gali būti, kad jis buvo pastatytas XVIII amžiaus pabaigoje arba XIX amžiaus pradžioje“, – pasakojo E.Mažrimas.
Pasak paveldosaugininko, senasis kelias anksčiau driekėsi ne toje pačioje vietoje, kaip Tilžės plentas, o iš Vilkyškių per Oplankį ir siekdavo Lauksargius. Dabartinis kelias nutiestas XIX a. trečiajame dešimtmetyje. Anot E.Mažrimo, pastatas buvo nebetinkamas gyventi dar tarybiniais laikais, kai iš jo išsikraustė mokykla.
