Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko, Kauno rajono tarybos nario Romo Majausko, žemdirbių sąnaudos buvo dvigubos, o atlygį už parduotus grūdus gaus tik vieną. Pavasarį jiems teko antrąkart įdirbti žemę, vėl pirkti ir atsėti iššalusius javus. Nepaisant pastangų, dėl lietingo pavasario, didelių vasaros karščių ir liūčių rapsų derlingumas šiemet mažesnis 30–40 proc. Kai kurios ankstyvosios žieminių kviečių veislės yra neatsparios kaitrai, grūdai subrendo žymiai smulkesni. Dėl gausaus lietaus dalis grūdų pradėjo dygti varpose, taigi jų maistinė vertė menkesnė, todėl ūkininkai nerimauja, kad bus tinkami tik pašarui. Kauno rajone ir pats ūkininkaujantis R.Majauskas džiaugėsi tik jau beveik subrendusiu vasarinių miežių derliumi.
Kauno rajono ūkininkams, apdraudusiems savo pasėlius, draudimo kompanijos atlygins patirtus nuostolius. Žemdirbiai galės atsiimti pinigus už iššalusius, išguldytus pasėlius, tačiau nebus kompensuojami dėl kaitros žuvusių javų nuostoliai, nes sausra šalyje oficialiai nebuvo paskelbta. Baiminamasi, kad dalis ūkių gali bankrutuoti.
„Anksčiau Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimais ne kartą yra padėjusi rajono žemdirbiams sunkiose situacijose. Šie metai rajonui išties sunkūs. Pavasarį daug nuostolių padarė potvynis, kurio metu vanduo užliejo kelias gyvenvietes, kai kur apgadino kelius, tad tenka skirti lėšų juos taisyti. Gamtos stichijos daug rūpesčių kelia ir žemdirbiams. Tačiau tikiuosi, kad, kaip rodo ilgametė patirtis, ekstremalūs klimato pokyčiai bus laikini ir sąlygos žmonių veiklai vėl taps palankios“, – teigė Kauno rajono savivaldybės mero pirmoji pavaduotoja, pavaduojanti merą Nijolė Kliučienė.
